Pastebėti milžiniški magnetiniai kanalai, maitinantys poliarines pašvaistes Saulės energija (3)
Kas tai yra poliarinė pašvaistė galima sužinoti paskaičius bet kurį žinyną – jame rasite panašiai tokį paaiškinimą - poliariniams regionams būdingas, Saulės vėjo sukeltas dangaus švytėjimas, susidarantis Saulės vėjo atneštoms dalelėms susidūrus su Žemės atmosfera. Net jei paskaičius ir viskas aišku, pasirodo astrofizikams, pasigilinusiems į šiuos pasakiškus poliarinius stebuklus, niekaip nebuvo suprantama, kaip tokiam švytėjimui palaikyti reikalingi milžiniški energijos resursai pasiekia Žemės atmosferą. Tačiau dabar nauji palydoviniai tyrimai padėjo atskleisti šią paslaptį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Apie pirmuosius unikalius poliarinių pašvaisčių tyrimų rezultatus pranešė NASA atstovai, pristatydami palydovais THEMIS gautus stebėjimo duomenis.
Visų pirma, palydovo THEMIS duomenys leido nustatyti įdomią pašvaisčių sklidimo savybę. Išanalizavę kovo mėnesį stebėtos pašvaistės įrašus mokslininkai nustatė unikalų faktą – pasirodo, ji atmosferoje sklido dvigubai didesniu greičiu, nei kad galimas maksimalus dabartinio mokslo nustatytas teorinis greitis. Vieno iš projekto Vassilis Angelopoulos dalyvio žodžiais tariant, poliarinė pašvaistė tuo metu per mažiau nei vieną minutę išplisdavo teritorijoje, atitinkančią 15 laipsnių ilgumą.
THEMIS palydovai (jų iš viso yra 5) iki pat smulkmenų užregistravo šio švytėjimo plitimą ir netgi pašvaistėje aptiko nedidelius lokalius „kibirkščiavimus“, trukusius po 10 minučių.
Ir pagaliau, stebėjimo rezultatai atskleidė, kaip poliarinės pašvaistės gauna milžiniškus energijos kiekius iš Saulės. Palydovas nustatė, jog po to, kai Saulėje įvyksta magnetinės audros ir ima formuotis poliarinės pašvaistės, magnetiniame lauke susidaro taip vadinami magnetiniai kanalai. Tai ypatingos struktūros, turinčios sudėtingą struktūrą ir panašios į virvines konstrukcijas. Jie sujungia viršutinę Žemės atmosferą tiesiogiai su Saule.
Specialistai įsitikinę, jog Saulės magnetinių audrų metu išsviestos elementariosios dalelės šiais kanalais keliauja į Žemės atmosferą ir taip maitina susidarančią pašvaistę reikiama energija.
THEMIS palydovai pirmąkart šiuos magnetinius kanalus aptiko gegužės 20 d. Tai buvo milžiniška struktūra – jos diametras prilygo Žemės diametrui. Šis kanalas tęsėsi iki žemiškosios magnetosferos, esančios 70 tūkstančių kilometrų aukštyje.