Grupė amerikiečių mokslininkų teigia, kad kosminės erdvės ir Saulės sistemos planetų tyrimų sudėtingais ir brangiais kosminiais aparatais strategija baigia savo dienas. Ateina santykinai paprastų ir pigių, tačiau gausių kosmoso žvalgų era. Iš tiesų kosmoso tyrimų istorija žino nemažai atvejų, kai milijardus kainavusios misijos žlugdavo dėl elementarios konstruktorių klaidos ar nelemto atsitiktinumo. Pavyzdžiui, toks likimas ištiko Marso tyrimams skirtą kosminę stotį „Mars Observer“, kuri visiems laikams nutilo vos pasiekusi Raudonosios planetos apylinkes. O juk šiam projektui buvo sugaišta 10 metų ir išleista apie 1,5 mlrd. dolerių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Vieno iš naujojo projekto vadovų Volfgango Finko (Wolfgang Fink) nuomone, problemą galima išspręsti atsisakius vienetinių, universalių, tačiau sudėtingų ir brangių robotų. Juos turėtų pakeisti ištisos eskadros siauros specializacijos, užtat paprastų ir nebrangių aparatų, kurių kiekvienas būtų skirtas spręsti konkrečiai užduočiai. Žinoma, tokia strategija neišsprendžia katastrofos starto metu problemos, tačiau tikimybė, kad visa žvalgų „brigada“ išeis iš rikiuotės desantavimo kitoje planetoje metu žymiai sumažėja. Be to, gausus įvairios paskirties zondų būrys leistų ištirti žymiai didesnes svetimų planetų teritorijas.
Šiuolaikinius aparatus, tokius kaip marsoeigiai „Spirit“ ir „Opportunity“, siekiama nutupdyti lygiose vietovėse, taip sumažinant avarijos nusileidimo metu riziką. Laikantis naujos koncepcijos bus galima leistis ir įdomesniuose geologiniu požiūriu sudėtingo reljefo rajonuose, nes vieno ar kelių aparatų praradimas nesukels grėsmės visos misijos sėkmei.
Projekto autoriai siūlo vykdyti planetų tyrimus trimis „ešelonais“: kosminiu, oro (jei planeta turi atmosferą) ir antžeminiu. Pavyzdžiui, orbitinis modulis, pastebėjęs įdomią paviršiaus detalę, nuleidžia aerostatą, kuris ištiria numatytą objektą iš arčiau ir judėdamas mažesniu greičiu. Savo ruožtu aerostatas, esant reikalui, gali nuleisti į dominantį rajoną kelis automatinius visureigius arba numesti ant paviršiaus dešimtis elementarių daviklių ar penetratorių. Tokie konkrečių paviršiaus charakteristikų matavimui skirti davikliai (pavyzdžiui, drėgmės matavimo) gali būti monetos dydžio.
Ateinančiais metais Finkas su kolegomis planuoja išbandyti savo naująją metodiką lauko sąlygomis. Tam jie ruošiasi panaudoti 6 metrų ilgio dirižablį su kompiuteriu, videokameromis ir keliais nedideliais visureigiais.
Naujieną atsiuntė Raimondas D. iš http://www.mtinfo.puslapiai.lt/