Prieš keletą savaičių iš naujo prasidėjo vieno aktyviausių planetos ugnikalnių išsiveržimai Halema'uma'u srityje (Kilauea krateryje). Tekanti lava neseniai vėl pradėjo lietis į vandenyną, sukurdama išties įspūdingą reginį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Kilauea (Kīlauea) – aktyvus ugnikalnis pietinėje Havajų salų grandinės dalyje bei vienas iš penkių vulkanų, formuojančių Didžiąją salą.
Šis, kaip ir visi Havajų salyno ugnikalniai, susiformavo virš karštojo taško – vietos, kurioje konvekciniai Žemės mantijos srautai pradegina litosferos plokštę ir suformuoja ugnikalnius. Kadangi Ramiojo vandenyno plokštė po truputį slenka į šiaurę-šiaurės vakarus (apie 10 cm per metus), ateityje Kilauea turėtų silpti, bet tada suaktyvės piečiau kylantis povandeninis ugnikalnis Loihi.
Kilauea ugnikalnio aukštis siekia 1247 m, o per pastaruosius 100 000 metų jis „ūgtelėjo“ ~1200 m. Dar apie 5000 m aukščio kalno dalis stūkso po vandeniu. Kaip ir kiti vulkaniniai skydai, kalnas yra lėkštas, todėl išmesta skysta ir labai karšta lava gali nutekėti dešimtis kilometrų. Dėl to išsiveržimai nesuformuoja vulkaninio kraterio, kaip pvz.: Stromboli, o tik nuožulnius šlaitus. Tokį iš gilumos išsiveržiančios lavos skystą pavidalą lemia joje esantis mažas silicio kiekis.
Kilauea kaldera didelė - ilgis 5 km, plotis 3 km, gylis 135 m. Manoma, kad ji susiformavo maždaug prieš 3800 metų. Joje atsiveria Halema‘uma‘u krateris. Išsiveržimai paprastai vyksta viršūnės kalderoje arba ištįsusiuose rytiniame ir pietvakarių rifuose, besitęsiančiuose nuo kalderos jūros kryptimi.
Tai - vienas aktyviausių planetos ugnikalnių. Iki šiol didžiausias istorinio laikotarpio Kilauea išsiveržimas prasidėjo 1983 m. ir tęsiasi iki šiol. Iš rytuose rifto zonoje esančio Pu‘u O‘o kraterio (15 km atstumu nuo kalderos) nuolatos išmetama bazaltinė lava, kuri srūva 11-12 km iki vandenyno pakrantės. Įdomu tai, kad lava teka ne tik žemės paviršiumi, bet ir požeminiais lavos tuneliais. Tokiu būdu pastaraisiais dešimtmečiais išsiveržimai vyksta be pertrūkio, o lavos srautai dažnai pasiekia vandenyno pakrantę.
2007-aisiaus metais liepos 21 d., truputį po vidurnakčio, Pu‘u O‘o rytinėje dalyje po dviejų įtrūkimų tarp Pu‘u O‘o ir Kupaianaha (žr. Pav.: 1 ir 2) prasidėjo nauja lavos išsiliejimo fazė. Šias dvi lavos tėkmes įtakoję įplyšimai sudaro apie 600-800 m ilgį.
Pirmoji vakarinė lavos srovė jūrą pasiekė 2008 – ųjų kovo 5 dieną ir kaip matote video medžiagoje, sukėlė neįtikėtiną reginį.
Vis dėlto nors Kilauea išsiveržimai paprastai būna ramūs, praeityje ugnikalnis yra pasireiškęs ir labai aktyviai, pavyzdžiui, 1790 m. išmestų produktų stulpas pakilo iki 9 -15 km.
Havajietiškai Kīlauea reiškia plėtimąsi. Toks pavadinimas tikriausiai neatsitiktinis, nes per savo išsiveržimų laikotarpį ugnikalnio išmesti produktai jau padengė apie 117 km² teritorijos pietiniame ugnikalnio šlaite ir suformavo apie 2,3 km² naujo salos ploto. Nuo 1983 m. išsiveržė daugiau kaip 2,7 km³ lavos. 1990 m. lava užliejo ir sunaikino Kalapanos ir Kaimu miestelius. Kilauea išsiveržimai taip pat sukuria vulkaninį smogą, pasklindantį dideliame Havajų salų plote.