Siekdami išvengti globalaus klimato atšilimo, mokslininkai iš Indijos, Vokietijos, Italijos ir Čilės planuoja "skandinti" anglies oksidų perteklių Skotijos jūroje, esančioje netoli Antarktidos pusiasalio. 2009 metais kovo mėnesį į maždaug 1000 kvadratinių kilometrų plotą planuojama išleisti 20 tonų netoksinio geležies sulfato. Tikimasi, jog geležies dalelės sukels anglies dvideginį sugeriančio fitoplanktono ir kitų mikroorganizmų augimo bumą. Toks klimato šiltėjimo "stabdymo" metodas pirmą kartą buvo išbandytas prieš 15 metų, tačiau kol kas dar yra daugybė nežinomų galimų ilgalaikio poveikio pasekmių.

Anksčiau šiais metais "Planktos" ir kai kurios kompanijos atliko  pirminius tokio tipo bandymus netoli Galapagų. "Planktos" teigimu, visas procesas susideda iš silpnos koncentracijos geležies junginių paskleidimo dideliuose plotuose, ir jei toks veiksmas suveiks norima linkme, bus ne tik atstatytos planktono populiacijos, bet ir pagerinta vandens kokybė, normalizuojamas paviršinių vandenų rūgštingumas ir vandenyje "nuskandinamas" didžiulis anglies dvideginio kiekis, taip sulėtinant klimato kaitą.

Tačiau išties nuskandintos anglies kiekis priklausys nuo to, kiek planktono nusės ant jūros dugno. Egzistuoja galimybė, jog dėl planktono kiekio padidėjimo į atmosferą gali būti išskiriama daugiau metano ir azoto suboksido, taip pabloginant klimato situaciją.

Nepaisant to, akivaizdu, jog jūrų pajėgumas sugerti anglies dioksidą sumažėjo. Neseniai žurnale "Science" publikuoti rezultatai rodo, kad Antarktidos vandenyno pajėgumas sutraukti anglies dioksidą iš atmosferos mažėjo po 15% kiekvieną dešimtmetį nuo 1981 metų, ir šį procesą skatino kintantis geležies ir panašaus poveikio medžiagų kiekis vandenyje.

Kol kas tik laikas parodys, ar didelio masto eksperimentai turės teigiamą poveikį lėtinant klimato kaitą. Gal jau metas kovoti su priežastimis, o ne pasekmėmis?

Komentarai (1)