Kas nors kiek prijaučia fantastikai neabejotinai prisimena filmą "Svetimi". Filmo kūrėjai tikrai neblogai padirbėjo, sukurdami šiurpą keliančius monstrus. Tačiau panašios išvaizdos siaubūnų galima sutikti ir Žemės planetoje. Jautresnius nuraminsime iš karto - tai dar ne tikroji "svetimų" invazija - tai tiesiog gilavandenė žuvis, pavadinta Chauliodus sloani. Nesenai tyrinėdami Atlanto vandenyną D. Britanijos okeanologai aptiko ir šių žuvyčių - jų įsimintinos nuotraukos garantavo, jog apie ekspediciją parašys praktiškai visos žiniasklaidos priemonės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Chauliodus sloani arba paprastoji gyvatinė švietenė lengvai įsimenama dėlei įspūdingos išvaizdos. Nors žuvys nėra didelės, teužaugančios iki 35 centimetrų, tačiau turi šiurpinančią išvaizdą. Ilgas ir suplotas kūnas, juoda spalva, pereinanti į mėlyną, žalią ar sidabrinį atspalvį. Nasrai pilni išsikišusių stambių ir aštrių dantų. Ant galvos ir viso kūno pamėtyti šviečiantys organai (fotoforai), kuriuos kaip ir kitos gilavandenės žuvys, naudoja komunikacijom su giminaičiais, tiksliau "savų" atpažinimui.
Taigi, šviečiantys, įvairiom tamsiom spalvom žaižaruojantys ir iš dugno iškylantys grobuonys su pražiotais nasrais - ideali žuvytė siaubo filmams. Sutikti ją galima įvairiame gylyje - nuo 500 metrų iki 4000 metrų. Šios šeimos žuvų aptikti galima beveik visuose vandenynuose - Atlanto, Ramiajame, Indijos ir netgi Viduržemio jūros vakarinėje dalyje.
Pažvelgus į išvaizdą, turbūt klausimų nebekyla kuo žuvys maitinasi - taip, jos yra plėšrūnės, galinčios sumedžioti pakankamai stambų grobį, kurio dydis siekia net 63% pačios gyvatinės švietenės ilgio. Žuvytė sugeba praskėsti žandikaulius net 100-110 laipsnių kampu. Gal norit pabandyti ją paglostyti?:)