Ilgai buvo manoma kad per ilgus metus Amazonės miškai beveik nekinta. Tačiau paaiškėjo, kad medžiai tankina arba retina savo lapiją prisitaikydami prie lietaus sezoniškumo. Ir tuo pačiu, miškai taip pat savo ruožtu veikia klimatą. Tam suprasti prireikė ilgalaikių palydovinių stebėjimų, tačiau rezultatai nustebino gamtos sugebėjimais prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Stebint iš arti, Amazonės miškai, rodos, ištisus metus beveik nesikeičia. Kaip ir visuose tropiniuose miškuose, ten nėra nei pavasario, kada būtų pradedami leisti lapai bei žiedai, nei rudens, kai lapai numetami. Klimatas ten kinta labai mažai, bet visad pastebima metinė drėgmės, kuri yra nuolatos didelė, kaita, išskyrus laikotarpį tarp birželio ir spalio mėnesių.
Vis dėlto mokslininkai pastebėjo lapų skleidimosi ir žydėjimo ritmus. Bet joks tyrimas iki šiol nebuvo atliktas tiriant ištisai visus amazonės miškus, kurių plotas siekia 7,2 milijonų kvadratinių kilometrų, arba prilygstantis vos ne Australijos plotui.
Norėdami išstudijuoti šios gigantiškos ekosistemos visumą, Ranga Myneni su Bostono universiteto kolegomis pažvelgė į tai iš šalies. Jie panaudojo penkerių metų duomenis, gautais iš satelito Terra (NASA), bei spektometro Modis (Moderate Resolution Imaging Spectroradiometer).
Buvo preciziškai išmatuotas šviesos spektras, gautas iš miškų, trumpiau tariant, - jo spalva. Šis būdas leidžia kiekine išraiška sužinoti lapijos tankumą nuo pat žemės paviriaus iki augalų viršūnių. Mokslininkų ekipa, zona po zonos, lygino gautus duomenis su lietaus kiekio duomenimis, gautais programomų Ceres (Clouds and the Earth’s Radiant Energy System) et GOES-8 ( Geostationary Operational Environmental Satellite 8) pagalba.
Pasirodo, sezoniškumai yra ryškūs. Esant „sausąjam“ laikotarpiui (t.y. mažiau drėgnam), medžiai maksimaliai augina lapiją. Priešingai, tęsiantis dėgnąjam sezonui, daugiau jų nukrenta, nei išauga. Tuo pat metu, saulės šviesa yra mažesnė. „Atrodo, tarsi augalai žino kada yra geras periodas pradėti leisti lapus“ – žavisi Ranga Myneni.
Iš kitos pusės, Amazonės lygiu, ši milžiniška lapija daugiau ar mažiau taip pat turi poveikį klimatui. Augmenija aktyviai dalyvauja vendens apykaitoje žemėje.
Išgarinimas (augalų „kvėpavimas“), išsiurbia iš žemės drėgmę ir ją persiunčia lapams, kur garuojant, vanduo gražinamas į atmosferą. Tokiu būdu, tipinėje tropinėje girioje, per metus vienas hektaras miško išmeta į orą apie 190 000 litrus vandens. Tuomet kai maksimalus vandens kiekis yra atmosferoje, kitaip tariant, lyja mažiau, gausiai leidžiama lapija tarsi energingai stengiasi grąžinti vandenį vėl į žemę. Taigi „per sausąjį sezoną esanti tanki lapija turės įtakos stipresniems lietums kitam dėgnąjam sezonui“- užbaigia Ranga Myneni.
Toliau nuostabūs Amazonės miškų peizažai.