Mamutų išnykimo priežasčių beieškant  (0)

Mamutas (Mammuthus) – straubliniams priklausiusi žinduolių gentis, prisitaikiusi gyventi šaltame klimate. Pirmieji mamutai pasirodė paskutinio tarpledynmečio metu. Europoje mamutai išnyko baigiantis ledynmečiui, Sibire gyveno kiek ilgiau. Buvo paplitę beveik visame šiaurės pusrutulyje. Nors iš visų išmirusių dramblių mamutai ištyrinėti geriausiai, nes randama gana nemažai jų kaulų, tačiau vis dar nepavyko atsakyti į klausimą, kodėl jie išnyko.


Ilgą laiką vyravo teorija, jog didžiuliai gyvūnai išnyko dėl staigaus klimato pasikeitimo ar kosminės katastrofos, į Žemę nukritus dideliam meteoritui. Ši teorija grindžiama tuo, jog mamutai išmirė labai staigiai, ką patvirtina išlikusios masinės gyvūnų kapavietės.

Tačiau dabartiniai genetikai bando iškelti naują teoriją. Grupė mokslininkų tyrinėjo Sibiro, Europos ir Aliaskos mamutų pavyzdžius ir nustatė, jog jų DNR yra labai panši. Šiuo atradimu remiasi ir naujoji teorija - galbūt mamutai išnyko ne dėl gamtinių kataklizmų, o tiesiog natūraliai, nes nesugebėjo prisitaikyti prie diaminės klimato kaitos. Apytiksliai tuo metu prasidėjo klimato atšilimas, vietovės pelkėjo ir tapo neprieinamos stambiems gyvūnams. Tuo tarpu mamutai nesugebėjo prisitaikyti ir pamažu nyko.

Tokią nuomonę išsakė evoliucijos biologas Ian Barnes iš Londono universtiteto, apibendrinęs genetikų tyrimų duomenis. Be to, reikia nepamiršti, jog tuometiniai mūsų protėviai taip pat medžiodavo šiuos gyvūnus. Žmonės maitinosi jų mėsa, odą ir kaulus naudojo kaip statybinę medžiagą, gamino darbo įrankius, šildydavosi kūrendami riebalus. Tai dar labiau trukdė DNR kaitai ir mamutai vis sunkiau susiradavo maisto ir išvengdavo ligų.

Tai buvo didžiuliai gyvūnai, kuriems prasimaitinti reikėjo nemažai maisto. Jų ilgis siekė 4 m, aukštis – 3,6 m, svėrė apie 7 tonas. Mamutai buvo panašūs į Indijos dramblius, tik apžėlę tankiais, apie metro ilgumo plaukais, saugojusiais jį nuo šalčio. Išgyvendavo iki maždaug 130 metų. Per visą gyvenimą dantys pasikeisdavo 6 kartus. Vienas dantis galėjo sverti iki 10 kg.

Suaugusio mamuto durklas būdavo ilgesnis kaip 3 m ir svėrė apie 100 kg. Ilgą laiką montuojant mamutų skeletus durklai būdavo neteisingai pasukami ar net sukeičiami vietomis. 1949 m. radus Taimyro mamuto lavoną su neišjudintais durklais, paaiškėjo, kad jie iš pradžių augdavo į apačią ir šonus, vėliau pasisukdavo į priešingą pusę. Tokiais spirališkais durklais mamutai turbūt nužerdavo sniegą nuo žemų tundros augalų.

Parengta pagal:

Aut. teisės: www.technologijos.lt
(1)
(1)
(0)

Komentarai (0)