Pirmieji moksliniai eksperimentai, aiškinantys gripo sezoniškumo fenomeną  (0)

Niekada nekilo klausimas, kodėl gripas yra sezoninis susirgimas? Juk vasarą susirgti gripu – kažkas keisto ir neįprasto, o rudenį ar žiemą visiems suprantamas dalykas. Nuo ko gi tai priklauso? Jei manėt, jog atsakymas žinomas visiems gydytojams, deja, bet klydote. Pasirodo to tvirtai niekas nežino. Iki šiol buvo tik hipotezės, o dabar Niujorko mokslininkai atliko keletą eksperimentų, padedančių aiškiau suvokti gripo sezoniškumo priežastis.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Niujorke esančio „Sinajo kalnų“ medicinos koledžo (Mount Sinai School of Medicine) mokslininkai, vadovaujami Peter Palese atliko seriją eksperimentų, bandančių įminti gripo plitimo paslaptį.

Savaime suprantama, dalis iš jūsų neabejodami pasakys, jog žiema mes sergame tiesiog dėl susilpnėjusio imuniteto. Gal ir taip, tačiau šis teiginys ne daugiau nei eilinė hipotezė. Kai kurie mokslininkai gi įsitikinę, jog žiemos metu mes tiesiog daugiau užsibūname uždarose patalpose (ofisuose, namuose, transporto priemonėse), nei kad šiltu metų laiku, o dėl to ir virusai gali lengviau plisti nuo žmogaus prie žmogaus.

Tuo tarpu nauji tyrimai įrodė, jog virusą įtakoja aplinkos temperatūra ir drėgmė – pasirodo, prie žemų temperatūrų ir sauso klimato gripo virusas tampa žymiai labiau užkrečiamas ir lengviau platinamas.

Bandymai atlikti su jūros kiaulytėmis. Virusu užkrėstos kiaulytės buvo patalpinamos šalia sveikų ir stebima kaip virusas plinta esant skirtingai temperatūrai ir aplinkos drėgmei. Iš pradžių eksperimentas vyko prie tos pačios temperatūros ir skirtingos drėgmės, vėliau šie parametrai sukeisti. Taip bandyta išaiškinti kiekvieno iš šių parametrų įtaką.

Labiausia liga plito tuomet, kai aplinkos drėgmė siekė 20-30%, t.y. prie gana sauso oro. Esant tokiom sąlygom 75-100 % visų jūros kiaulyčių užsikrėsdavo nuo kaimynių. Tik vienas iš gyvūnėlių buvo užkrėstas, kuomet drėgmė pakilo iki 50%. O esant 80% drėgmei viruso perduoti buvo praktiškai neįmanoma.

Tiriant pagal temperatūros poveikį, nustatyta, jog labiausiai viruso plitimui palanki nedidelė temperatūra – apie 5 laipsnius Celsijaus: prie tokių sąlygų visi sveiki gyvūnėliai užsikrėtė gripu. Virusas visiškai nustojo plisti temperatūrai išaugus iki 30 laipsnių Celsijaus.

Tyrėjai reziumavo, jog esant sausam ir vėsiam klimatui virusui plisti sudarytos pačios geriausios sąlygos. Taigi, pagal idėją daugelyje ofisų padidinus drėgme, darbuotojai mažiau sirgs gripu. Tačiau lazda turi galus – drėgmę mėgsta daugelis kitų mikrobų, tad išaugs galbūt net pavojingesnių susirgimų tikimybė.

Plačiau apie šiuos eksperimentus galite paskaityti autorių straipsnyje, nusiųstame į žurnalą PloS Pathogens.

Plačiau: Reason for the Season

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)

Susijusios žymos: