Galvosūkis fizikos teoretikams: eksperimento metu pavyko perduoti informaciją greičiau nei šviesos greitis (41)
Ženevos universiteto mokslininkai (University of Geneva) vasarą atliko labai įdomų eksperimentą su kvantiškai susijusiais fotonais. Pasirodo, tokie fotonai sugeba keistis informacija greičiau nei šviesos greitis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kvantinis susiejimas (Quantum entanglement) yra tam tikra kvantinių dalelių (pvz. kvantų, elektronų ar fotonų) būsena, atspindinti jų tarpusavio sąryšio koreliaciją. Kvantinį susietumą tyrinėja atskira fizikos šaka – kvantinė mechanika. Kad būtų aiškiau, galima paimti paprastą pavyzdį - kuomet viena susijusi dalelė būna 0, tai kita su ja sąveikaujanti – 1, o kai pirmoji – 1, antroji – 0. Tokios dalelių susijusios būsenos teoriškai buvo numatytos dar 1930 metais, o nuo to laiko jau ne kartą tyrinėtos ir praktiškai.
Eksperimento metu mokslininkai kvantiškai susijusius fotonus sugeneravo panaudodami lazerio spindulį, kurį su kristalu išskaidė į dvi dalis. Ši procedūra buvo atliekama Ženevos moksliniame centre. Išskaidyti spinduliai nukreipti į atskirus optinius kabelius, nutiestus į skirtingose pusėse esančius Šveicarijos kaimus – Satigny ir Jusssy, nutolusius nuo miesto per 18 km.
Tyrimo metu nustatyta, jog Jusssy kaime pakeitus susijusio fotono būseną, su juo sąveikaujanti dalelė Satigny kaime būseną pakeisdavo akimirksniu. Tokios koordinuotos reakcijos greitis šviesos greitį viršijo tūkstantį kartų. Svarbu pastebėti, jog neegzistavo joks kitas papildomas klasikinis kanalas informacijai perduoti iš viename kaime esančio fotono kito kaimo susijusiam fotonui.
Tačiau eksperimentas Einšteino reliatyvumo teorijos nepaneigia, kadangi tarp susijusių fotonų vykstanti koordinuota sąsaja, pasireiškianti kaip sukinio arba poliarizacijos pokyčiu, perneša tik informaciją, bet ne energiją ar masę. Tačiau ir tai yra įdomi detalė, nes dabartinė kvantinė mechanika teigia, jog tarp kvantiškai susijusių dalelių sąveikavimas nevyksta greičiau už šviesos greitį.
Tad nekeista, jog eksperimento rezultatai sukėlė didelį susidomėjimą akademiniame sluoksnyje. Kaip pranešė žurnalas Nature, teorinės fizikos specialistas Terence Rudolph iš Imperial College London universiteto taip pakomentavo eksperimento rezultatus: „kvantinė mechanika tyrinėja tokius procesus, kurie galbūt nepilnai telpa į mūsų dabartinį erdvės ir laiko suvokimą“.
Tuo tarpu tyrimų grupės vadovas Nicolas Gisin apie gautus rezultatus atsiliepė taip: „sąžiningai kalbant, manau, jog bent kol kas nesame pajėgūs išsamiai paaiškinti gautus rezultatus“. Tačiau toks reiškinys egzistuoja ir eksperimentą atlikę mokslininkai tikisi pagalbos iš teoretikų.
Na ir pabaigai turime padėkoti straipsnio Viršytas šviesos greitis – pirmas rimtas Einšteino reliatyvumo teorijos „krestelėjimas“ komentatoriams, konkrečiai Enzimui, už nuorodą apie šį įdomų tyrimą – vasarą mes jį praleidome pro akis ir džiugu, jog jis nepaskendo informacijos „labirintuose“.