Tėvų kraujagyslių liga – rizika vaikams  (1)

Jauniems žmonėms ypač reikia kontroliuoti savo cholesterolio kiekį, jei vienas iš tėvų sirgo ateroskleroze. Laiku įvertinus organizmo būklę, ligą galima sustabdyti.

Kraujagyslių liga jaunėja

Aterosklerozė – genetiškai paveldima liga. Tokią išvadą pateikia mokslininkai. Pavyzdžiui, jei penkiasdešimtmetis vyras patyrė miokardo infarktą, tai jo 25-erių metų sūnui reikia labai atidžiai kontroliuoti savo cholesterolio kiekį bei kraujospūdį.

Rizikos laipsnis labai padidėja, jei žmogus yra vyras, rūko ir mažai juda. Dėl didelio paplitimo aterosklerozė vadinama amžiaus liga. Reikia atkreipti dėmesį, kad šiuo metu maždaug trečdaliui 20–29 metų žmonių diagnozuojami aterosklerozės požymiai, o tarp vyresnių nei 50 metų tokių skaičiuojama daugiau kaip 85 proc.

Aterosklerozė prasideda, kai ant kraujagyslių sienelių nusėda cholesterolis. Iš pradžių pažeista kraujagyslė nesukelia jokių pojūčių. Jie pasireiškia praėjus net 10–20 metų. Tuomet pradedama dusti tiek greitai judant, tiek ilsintis. Jaučiami skausmai krūtinėje, taip pat širdies permušimai ir kiti nemalonūs pojūčiai.

Taigi, tai lėtinė arterijų sienelių liga, kai jose susidaro aterosklerozinės plokštelės (ateromos). Liaudiškai aterosklerozė vadinama „kraujagyslių kalkėjimu".

Žmogus pradeda jausti ligą, kai kraujagyslės spindis susiaurėja iki 75–90 proc. arba netikėtai ištinka miokardo infarktas.

Ne visas cholesterolis kaltas

Cholesterolis kaip galimas širdies ir kraujagyslių ligų kaltininkas buvo įtartas beveik prieš šimtą metų, kai mokslininkai tyrė mirusių nuo širdies infarkto žmonių širdies kraujagysles ir jose rasdavo į riebalus panašią medžiagą.

Tačiau visas cholesterolis kraujagyslių nežaloja. Ši medžiaga mums yra būtina. Jos yra visame organizme: kraujyje, smegenyse, nervuose, raumenyse, odoje, kepenyse, širdyje ir kt. Iš cholesterolio sudarytos ląstelių sienelės, gaminami lytiniai hormonai, tulžies rūgštys. Kraujagyslėms pavojinga tik viena jo dalis – „blogasis“ (mažo tankio) cholesterolis.

Dėl streso ir kitų priežasčių sutrikus cholesterolio gamybai ar perdirbimui organizme, „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje gali sumažėti arba padidėti. Kai jo kraujyje yra per daug, „blogojo“ cholesterolio perteklius nusėda ant kraujagyslių sienelių.

Ligą galime sustabdyti

„Blogojo“ cholesterolio neparodo dar dažnai iki šiol siūlomas paprastas cholesterolio tyrimas. Iš jo sužinome tik bendrą šių kraujo riebalų kiekį. Maža to, jis gali ir suklaidinti.

O lipidograma atskleidžia visas cholesterolio dalis: „gerąjį“ (didelio tankio), „blogąjį“ ir trigliceridus. Tuomet gydytojas aiškiai mato, kokios reikia pagalbos. Juk nesigydysime, jei bendras cholesterolis padidės „gerojo“ sąskaita, nes šis valo mūsų organizmą ir jį saugo.

Amerikos širdies asociacija lipidogramą siūlo atlikti, jei turite antsvorio, valgote riebų maistą ar šeimoje yra sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis, sulaukus 20 metų – kas 5 metus, o sulaukus 30 metų – kas metus.

Žinoma, įvykusių pokyčių kraujagyslėse nepakeisime, tačiau visada galime sustabdyti tolesnę ligos eigą. Žmogus tiesiog gali sekti savo lipidogramos pokyčius ir laiku sau padėti.

Aut. teisės: Sveikatos sodas
Autoriai: Oskaras Valius

(1)
(1)
(0)

Komentarai (1)

Susijusios žymos: