Pasaulis raginamas kurti kosminės gynybos sistemą  (25)

Kosminės erdvės tyrėjų asociacija paragino pasaulio vyriausybes rengti globalinį apsaugos nuo asteroidų planą. Pasak ekspertų, Žemės orbitą reguliariai kerta nuo 500 iki 1000 masyvių asteroidų, o susidūrimas su bent vienu iš jų sukeltų globalią katastrofą.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Jungtinių Tautų Organizacijos Vienos skyriuje surengtoje spaudos konferencijoje Kosminės erdvės tyrėjų asociacijos (Association of Space Explorers, ASE) ekspertai pažymėjo, kad mūsų planetos prieigose užfiksuota apie 6000 kosminių objektų. Iš jų kone 1000 yra 150 kilometrų ar dar didesnio skersmens, o tai reiškia, kad susidūrimo atveju jie gali sukelti globalinio masto katastrofą – kiltų nepaprasto masto gaisrai, cunamiai, o dėl užtemdytos atmosferos prasidėtų badas. Asociacijai priklauso 320 narių iš 34 pasaulio šalių, tarp kurių yra visos kosmines programas vykdančios valstybės, skelbia „Physorg.com“.

Kad pasaulis galėtų efektyviai spręsti asteroidų grėsmės problemą, būtina sukurti pasaulinį tyrimų, informacijos mainų ir gynybos tinklą, kuris, vadovaujamas Jungtinių Tautų, koordinuotų tarptautines pastangas siekiant apsisaugoti nuo kosminės katastrofos.

Nors galimą susidūrimą su didesniais dangaus kūnais įmanoma numatyti dar prieš 15 metų, asteroidų nukreipimo nuo pražūtingo kurso technologija dar nesukurta, o ši užduotis reikalauja tarptautinių pastangų, teigia ekspertai.

Pasak asociacijos atstovų, globalinis stebėjimų tinklas ir išankstinis veiksmų planas yra labai svarbus net ir tuo atveju, jei asteroido nebūtų įmanoma nukreipti – laiku evakavus iš būsimos katastrofos vietos gyventojus būtų galima išgelbėti milijonus gyvybių.

Kaip vienas galimas tokios katastrofos pavyzdys nurodomas asteroidas Nr. 99942 „Apofis“: egzistuoja 1:45 000 tikimybė, kad jis 2036 m. rėšis į Žemę. Jei tai įvyktų, smūgio galia prilygtų 500 megatonų sprogimui, kurio pasekmės būtų „milžiniškos“. Taip, tikimybė nėra labai maža, tačiau nereiktų pamiršti, jog dar prieš gerus metus, kai mes rašėme išsamų straipsnį apie Apophis asteroidą, 2029 metais susidūrimo tikimybė su Žeme siekė 1:300, o jam sugrįžus 2036 metais – 1:6000. Vėlesni ir tikslesni asteroido Apophis orbitos skaičiavimai paneigė prielaidą, kad jis 2029-ųjų metų pabaigoje gali įsirėžti į Žemę, o 2036 metų susidūrimo tikimybė sumažėjo iki 1:45 000.

Žinoma, išlieka neramus klausimas ar šios galimybės po dar eilės skaičiavimų nepasikeis. Tiek į vieną, tiek į kitą pusę. Suprantama, tai tik vienas iš daugybės pavojingų asteroidų, skriejančių pakankamai arti Žemės.

„Tai gamtinė katastrofa, kuri potencialiai yra didesnė už bet kokią mums žinomą natūralią katastrofą, – sakė buvęs JAV astronautas Rusty Schweickartas. – Tačiau jos galima išvengti, ir tai labai svarbu atsiminti. Mes esame atsakingi už tai, kad laiku būtų imtasi reikiamų veiksmų.“

Buvęs „Apollo 9“ įgulos narys taip pat pažymėjo, kad pražūtingi susidūrimai nutinka labai retai, tačiau perspėjo, jog asteroidų pavojaus negalima ignoruoti. Mokslininkai nustatė, kad egzistuoja „labai maža“ tikimybė, jog vien per 6 artimiausius metus su Žeme susidurs 6 asteroidai.

Reikalavimai parengti gynybos planą prieš asteroidus nėra didelė naujiena. Tokios kalbos įvairiuose lygiuose sklinda jau kuris laikas. Ir ne tik kalbos, bet ir planuojamos įvairios galimos kosminės misijos. Tarkim NASA rimtai svarsto tiriamosios kelionės į asteroidą galimybę – savotišką „Armagedono“ misiją. Tam reiktų naujos kartos „Orion“ erdvėlaivių, o jų pirmieji skrydžiai numatyti ne anksčiau kaip 2015 metais. Žodžiu, šios misijos teks dar ilgokai palaukti. Be šios mokslinės ekspedicijos, NASA inžinieriai mąsto ir apie „kovinių“ veiksmų galimybes – branduolinės galvutės nuskraidinimą į pavojingą asteroidą, lazerinių ginklų panaudojimą ir netgi tokias egzotines idėjas kaip paraboloidinio veidrodžio panaudojimas – tam reiktų nuskraidinti link asteroido dirbtinį palydovą, kuriame pritvirtintas didžiulis veidrodis koncentruos Saulės šviesą ir ją nukreips į vieną iš asteroido pusių. Ši pusė ims tirpti, o dėl netolygaus tankio pasiskirstymo, keisis svorio centras ir tuo pačiu turėtų keistis orbita.

Nuo JAV kolegų nenori atsilikti ir rusai – jų kosminės agentūros „Roskosmos“ sudarytame veiklų plane iki 2040 metų yra įtrauktas punktas apie efektyvaus visos planetos apsaugos šydo nuo asteroidų sukūrimą.

Tačiau planų gausa ir visose kosmoso agentūrose stringantis finansavimas kol kas stabdo realius darbus šia kryptimi. Galbūt todėl Kosminės erdvės tyrėjų asociacija nusprendė dar kartą paraginti visą pasaulį į šią problemą pažvelgti daug rimčiau nei iki šiol.

Asociacijos ekspertų teigimu, artimiausiais metais techninės galimybės iš anksto pastebėti pavojingu kursu skriejančius dangaus kūnus gerokai patobulės. Tai padidins ankstyvojo perspėjimo ir galimų asteroidų nukreipimo operacijų efektyvumą. Dėl pažangesnės stebėjimų technologijos per artimiausius 15 metų bus galima aptikti daugiau nei 500 000 netoli Žemės skriejančių kosminių objektų. Iš jų kelios dešimtys kels „nejaukiai didelę“ susidūrimo su Žeme ir vietinio ar regioninio masto katastrofos riziką, teigiama Kosminės erdvės tyrėjų asociacijos parengtame ir paskelbtame pranešime „Asteroidų pavojus: raginimas imtis globalinio atsako“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: TV3
TV3
(0)
(0)
(0)

Komentarai (25)