Dar viena hipotezė apie Stounhendžą: tai buvo „milžiniška koncertų salė“ (10)
Universiteto profesorius, kuris specializuojasi garso tyrimuose ir dirba muzikos programų vedėju, mano, kad Stounhendžas buvo sukurtas kaip šokių aikštelė, kurioje skirta klausytis „trance“ stiliaus muzikos, praneša telegraph.co.uk.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Didžiojoje Britanijoje esantis paminklas glumina archeologus, kurie ištisus dešimtmečius ginčijasi dėl šio 5 000 metų senumo akmeninio rato istorijos, tačiau akademikas Rupertas Tillas mano, kad išsprendė šią mįslę – jis teigia, kad senovėje šioje vietoje galėjo vykti vakarėliai.
Huddersfyldo universiteto (Vakarų Jorkšyras) akustikos ir muzikos technologijų ekspertas R. Tillas mano, kad stovintys akmenys sudarė idealią akustiką, sustiprinančią „pasikartojantį „trance“ ritmą.“
Autentiškame Stounhendže tikriausiai buvo „labai maloni, į koncertą panaši akustika“, kurią žmonės tobulino daugybę šimtmečių.
Kadangi pats Stounhendžas yra dalinai sugriuvęs, norėdamas atlikti garso eksperimentus, R. Tillas panaudojo kompiuterio modelį.
Tačiau nuostabiausius atradimus jis padarė su kolega Bruno Fazenda aplankęs originalaus dydžio betoninę Stounhendžo reprodukciją, kurioje yra visi originaliai šiame statinyje buvę akmenys, netgi ir tie, kurių šiuo metu nebeliko. Šią reprodukciją Maryhille Vašingtono valstijoje pastatė kelių statytojas Samas Hillas, kaip paminklą žuvusiems kare.
Nors anksčiau ši reprodukcija nesulaukė didesnio Stounhendžą tiriančių archeologų dėmesio, tačiau R. Tillo darbui ji tiko idealiai.
Jis pasakojo: „Palyginę teorinių apskaičiavimų, kompiuterio skaitmeninių modelių imitacijų ir betoninės Stopunhendžo kopijos tyrimų rezultatus, mes galėjome svarstyti kai kurias iš Stounhendžo panaudojimo teorijų.
Taip pat mes sugebėjome atkurti garsą, koks buvo kažkam kalbant arba plojant Stounhendže prieš 5 000 metų.“
Priminsime, jog pernai metais mokslininkai įrodė, jog Stounhendžas senovėje buvo ne tik observetorija ar ritualinių apeigų centras, bet ir stambus piligrimystės centras, į kurį žmonės keliaudavo tikėdamiesi išgyti, tačiau archeologai sutinka, jog statinys galėjo atlikti ir daugiau funkcijų vienu metu, vadinasi, galimos ir kitų tyrėjų interpretacijos.