Patikslinti Paukščių Tako galaktikos duomenys (13)
Grupė JAV ir Vokietijos astronomų išsiaiškino, kad mūsų galaktika – Paukščių Takas – yra kur kas didesnė nei buvo manoma anksčiau. Iš dalies smagi naujiena, jog mes gyvename ne „kažkokioje smulkioje provincijoje“, o pakankamai stambioje galaktikoje, tačiau iš kitos pusės tai pranašauja "greitesnę" mūsų pasaulio pabaigą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Daug dešimtmečių mokslininkai manė, kad Paukščių Takas yra tik kur kas didesnio Andromedos Ūkio jaunesnysis brolis. Tame nėra nieko keisto, nes pasak mokslininkų, išmatuoti Paukščių Tako parametrus yra sunkiau nei kitų galaktikų charakteristikas, nes tai daryti tenka iš vidaus, o ne iš išorės.
Tiksliausius iki šiol Paukščių Tako matavimus VLBA (Very Large Baseline Array) radijo teleskopu atliko Vokietijos Maxo Plancko Radijo astronomijos instituto mokslininkas Karlas Mentenas ir jo kolega Markas Reidas iš Harvardo – Smitsono astrofizikos centro Masačusetse (JAV). Mokslininkai naudojo dešimt VLBA radioteleskopinių antenų naujoms žvaigždėms Paukščių Take stebėti iš įvairių Žemės padėčių jos orbitoje.
Tokiu būdu buvo galima išmatuoti galaktikos sukimosi aplink savo centrą greitį. Nustatyta, kad tai - maždaug 914 tūkst. km per valandą. Iki tol astronomai, atlikdami matavimus, rėmėsi 791 tūkst. km per valandą greičiu.
Iš gautų stebėjimo duomenų taip pat nustatyta, kad aplink Galaktikos centrą mes skriejame apie 20% greičiau, nei buvo manoma iki šiol - ne 800 000 km/h, o maždaug 960 000 km/h (~270 km/s) greičiu. Tai reiškia, kad mūsų galaktikos masė taip pat yra gerokai didesnė, ir prilygsta didžiausios Vietinės grupės galaktikos - Andromedos - masei. Sudarę išsamų trimatį Paukščių Tako žemėlapį, jie priėjo prie išvados, kad mūsų galaktika 15 proc. platesnė nei buvo manoma anksčiau, taip pat didesnis jos tankis ir masė.
Naujasis atradimas gali pakeisti esamą sampratą apie mūsų galaktikos sąveiką su gretimomis galaktikomis - didesnė masė savo ruožtu reiškia didesnę gravitaciją bei didesnę tikimybę susidurti su Andromeda ir mažesnėmis kaimyninėmis galaktikomis.
Tai, jog mūsų galaktika susidurs su Andromeda, buvo žinoma jau seniau, tačiau dabartiniai skaičiavimai rodo, jog susidūrimo reiktų laukti žymiau anksčiau - maždaug tuo pat metu, kai mūsų Saulė besiplėsdama ims virsti į raudonąją milžinę - tai yra apytiksliai po 7 milijardų metų.
Kembridžo universiteto Astronomijos instituto mokslininko Gerry Gilmore‘o teigimu, po tokio susidūrimo abi galaktikos susijungs į vieną. Tačiau jose turėtų žūti visos žvaigždės, ir naujoji galaktika bus milžiniška, bet negyva.
Naujieji astronomų skaičiavimų duomenys buvo pristatyti JAV Astronomų draugijos metiniame susirinkime.