Ligšioliniai smegenų aktyvumo tyrimų rezultatai kelia abejonių? (3)
Tai, jog tyrimai publikuoti pačiuose garsiausiuose moksliniuose žurnaluose ir juos yra pakartoję skirtingos mokslinės laboratorijos, dar negarantuoja absoliučios tiesos – būtent tai naujausiame tyrime bando įrodyti Kolumbijos universiteto (Columbia University) mokslininkai, tyrinėję galvos smegenų aktyvumą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrinėdami smegenis mokslininkai dažniausiai naudoja funkcinį magnetinio rezonanso tomografą (fMRI). Pagal deguonies kiekį kraujyje, tekančiame skirtingose smegenų zonose, metodo pagalba nustatomas atskirų zonų neuronų aktyvumas.
Pakankamai logiškas metodo veikimo principas – kuo aktyviau veikia ląstelės, tuo didesnis deguonies kiekis joms reikalingas – nekėlė jokių abejonių jo tikslumu jau daugelį metų. Tačiau mokslininkai Yevgeniy Sirotin ir Aniruddha Das nusprendė mesti iššūkį nusistovėjusiam smegenų tyrimo metodui.
Šie du neurobiologai išmokino beždžiones tamsiame kambaryje akimis sekti judantį šviesos tašką. Tam tikrais laiko momentais šviesos spalva pasidarydavo raudona. Jeigu tais momentai beždžionė sugebėdavo žvilgsniu užfiksuoti pakitusią spalvą bent kelioms sekundėms, ji gaudavo apdovanojimą sulčių pavidalu.
Į gyvūnų smegenis, regėjimo zonoje, implantuoti mikroelektrodai, kurie leido tyrinėti gyvūnų smegenų darbą eksperimento metu. Paaiškėjo, jog neuronų aktyvumas yra labai menkas (silpna šviesa praktiškai neaktyvuoja regėjimo zonos neuronų). Tačiau analizuodami smegenų ląstelių pripildymą krauju ir jame esantį deguonies kiekį, mokslininkai gavo visiškai priešingus rezultatus.
Abu parametrai išaugdavo dar prieš kelias sekundes, kuomet beždžionės turėjo užfiksuoti raudonos spalvos tašką, o po to vėl nukrisdavo. Paaiškėjo, jog kraujo kiekio padidėjimas ir deguonies koncentracijos išaugimas tiesiogiai nesusijęs su smegenų neuronų aktyvumu. Negana to, gali būti netgi atvirkščias efektas – kuomet įvyksta raudono taško fiksavimas žvilgsniu, pratekančio kraujo kiekis smegenyse netgi sumažėja.
Žurnale Nature publikuotame straipsnyje mokslininkai daro išvadą, jog nėra jokios tiesioginės sąsajos tarp neuronų aktyvumo ir hemodinamikos.
O tai savu ruožtu reiškia, jog mokslininkams gali tekti peržiūrėti visus tyrimus, kurių rezultatai rėmėsi smegenų neuronų aktyvumu, nustatytų pagal padidėjusį kraujo kiekį ir deguonies koncentraciją.