Kas gero danguje vasarį  (4)

Planetų stebėtojams vasario mėnesį palankiausias metas stebėjimams bus vakare. Visų pirma į akis kris žėrinti Venera, kiek vėliau, jau visai sutemus, patekės ir Saturnas, kurio susiskleidusius žiedus dabar galima pamatyti pro teleskopą kaip plonytę liniją. Rytiniame danguje šį kartą nieko įdomesnio nebus, nors Saturnas vis dar bus nenusileidęs, o taip pat mėnesio pabaigoje galima bus pabandyti stebėti Merkurijaus ir Jupiterio suartėjimą. Patys atkakliausi galės pradėti dairytis Marso, pasirodysiančio ryto žaroje, nors iki geresnių jo stebėjimo sąlygų dar teks gerokai palaukti.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Dar nesutemus, danguje bus galima pamatyti ryškiausią žvaigždę ir ryškiausią planetą. Ryškiausia žvaigždė – tai Sirijus. Būdamas –1,5 ryškio, jis nesunkiai pamatomas pietryčiuose nepraėjus daug laiko po Saulės laidos. Tačiau jis negali net lygintis ryškumu su ryškiausia planeta – Venera, kuri yra 20 kartų ryškesnė (ryškis –4,8) ir šviečia aukštai vakaruose. Dabar jos nepastebėti praktiškai neįmanoma, ir išties, gan dažnai žmonės atkreipia į Venerą dėmesį ir klausia, kas ten per “žvaigždė”.

Jei įdėmiai seksite Veneros poziciją, galite pastebėti vieną dalyką: vakaras po vakaro, Venera bus daugmaž tame pačiame aukštyje virš horizonto tuo pačiu metu, tačiau jos azimutas po truputėlį slinks šiaurės kryptimi. Taip yra dėl vis didėjančio kampo tarp ekliptikos ir vakarų horizonto, dėl to ir Saulė leidžiasi diena iš dienos taip pat vis šiauriau ir vėliau, t.y., ilgėja dienos, o taip pat po Saulės laidos ir Venerą galima stebėti ilgiau. Todėl vidines planetas daug lengviau stebėti pavasarį vakarais ir rudenį rytais, negu atvirkščiai.

Vasario 27-os vakare prie Veneros bandys priartėti plonas Mėnulio pjautuvas, tačiau maksimalaus suartėjimo nesulauksime – pora nusileis, kai iki jų dar bus likę apie 4 laipsniai. Tačiau ta proga galime palyginti tiek Mėnulio, tiek Veneros fazes. Mėnulis bus aiškiai matomas kaip plonas pjautuvas, disko apšviesta dalis bus mažiau nei 10%. O kaip su Venera? Pro teleskopą, o tuomet jau net ir pro binoklį bus galima pamatyti, kad Venera – taip pat pjautuvėlis, tik su didesne apšviesto disko dalimi, kitaip tariant, trubutį “riebesnis”. Vasario mėnesį Veneros fazė pasikeis gan ženkliai – nuo 40 procentų pirmomis dienomis iki 20-ies mėnesio pabaigoje. Tai reiškia, kad kasdien apšviesta dalis sumažėja apie 1 procentu. Tai dar ne viskas – vydamasi Žemę orbitoje aplink Saulę, Venera vis artėja, todėl jos kampinis skersmuo tampa vis didesnis. Iš pradžių jis kito nežymiai, bet dabar pats metas atkreipti į tai dėmesį: mėnesio eigoje ji “išaugs” pusantro karto, nuo 30” iki 44”. Štai tada jau galima nesunkiai jos fazę pamatyti ir pro paprastą žiūroną.

Kai Venera nusileis, rytuose jau bus patekėjęs Saturnas. Jis švies kaip 0,7 ryškio oranžinė žvaigždė ir vos ne dvigubai ryškumu lenks netoliese esantį Regulą – Liūto žvaigždyno ryškiausią žvaigždę. Vasarios 11-os vėlų vakarą beveik tiesiai po Saturnu švies Mėnulio pilnatis.

Saturno žiedai šį mėnesį truputuką atsiskleis, bet vis tiek atrodys kaip plonytė linija, kertanti planetos 20” skersmens diską. Kaip jau minėta, prie tokios žiedų padėties pro teleskopą lengviau bandyti įžiūrėti detales Saturno atmosferoje. Turėtų pavykti įžiūrėti vieną kitą juostą, o jei pasiseks – gal netgi baltą dėmę, kurios karts nuo karto būna stebimos. Taip pat lengviau pamatyt ir palydovus. Titanas matomas bet kada ir per bet kokį teleskopą, o štai su kitais kiek sunkiau, tačiau pro 15-20 cm skersmens teleskopą neturėtų būti sunku užfiksuoti Dionę, Tetiją ar Rėją. Keistasis palydovas Japetas vasario 3-os vakare praslinks 1’ šiauriau Saturno disko ir bus 11 ryškio, o po to, slinkdamas rytų pusėn, vis silpnės, atsukdamas į mus tamsiąją savo pusę, kol į mėnesio pabaigą atsidurs maždaug už 10’ nuo planetos ir nusilps iki kone 12 ryškio.

Rytines planetas stebėti nebus labai lengva. Mėnesio pradžioje pasirodys Merkurijus, tačiau 30 minučių iki Saulės tekos jis tebus 4° aukštyje, ir nors vėliau jo kampinis atstumas nuo Saulės didės, stebėjimo sąlygos išliks tokios pat blogos. Taip bus dėl to, kad paryčiais rytų pusėje ekliptika sudaro gan gulsčią kampą su horizontu – tai yra atvirkščias variantas, nei su vakariniu dangumi po Saulės laidos, dėl ko dabar geros sąlygos stebėti Venerą.

Ne ką geriau bus ir su Jupiteriu – mėnesio pabaigoje jį jau bus įmanoma pamatyti, bet sąlygos bus tokios pat prastos. Skirtumas tik tas, kad Jupiteris, kitaip nei Merkurijus, nepradės krypti atgal link Saulės po savaitės, o vis tols, ir kitą mėnesį jį pamatyti bus daug lengviau.

Užvis sunkiausiai bus su Marsu – jis po truputėlį taip pat tols nuo Saulės, bet daug lėčiau, tad net ir pačioje mėnesio pabaigoje jis bus pakilęs vos per tris laipsnius netgi tekant Saulei. Tai reiškia, kad ir Jupiterio bei Marso suartėjimą per pusę laipsnio vasario 17-os ryte stebėti bus labai sunku. Tačiau, turint kompiuterizuotą teleskopą, verta pamėginti – planetos ir netgi ryškiausios žvaigždės per teleskopą matomos ir dienos metu.

Dar viena sunkiai stebima konjunkcija bus vasario 23-os ryte. Truputuką po septintos valandos, radus vietą su visiškai neužstotu pietryčių horizontu, galima bus pabandyti susirasti plonytį Mėnulio pjautuvą. Binoklis labai pagelbėtų, nes veiksmas vyks vos 3° virš horizonto. Jei pavyks susirasti Mėnulį, žvilgtelėkit kiek dešiniau – už trejeto laipsnių gal pavyks įžiūrėti Jupiterį su Merkurijum. Tiesa, pastarieji labiausiai suartės tik kitą rytą, bet tada nebus šalia Mėnulio – labai puikaus orientyro.

Kalbant apie Mėnulį, vasario 9-osios vakare akylesni tikriausiai pastebės, kad jis patekėjęs bus kiek rausvesnis, nei paprastai, bei pritemęs. To priežastis bus tuo metu vyksiantis pusšešėlinis Mėnulio užtemimas. Mėnulis orbitoje aplink Žemę bus priešingoj nuo Saulės pusėj, bet ne pakankamai tiksliai, kad pakliūtų į pastarosios šešėlį, tačiau jis bus pusšešėlio zonoje, kitaip tariant, tuo metu iš Mėnulio bus matomas dalinis Saulės užtemimas. Pusšešėliniai Mėnulio užtemimai sulaukia palyginti mažai dėmesio, nes toli gražu nėra tokie įspūdingi, kaip visiški ar bent daliniai užtemimai. Kita vertus, spalvos pasikeitimas yra pastebimas, tad jei tik bus giedra, atkreipkite dėmesį. Mėnulis patekės 17h 20m, o užtemimas pasibaigs kiek daugiau nei po valandos, 18h 40m.

Kiek anksčiau, vasario 6-ąją 22h Mėnulis tamsiąja disko krašto puse uždengs (okultuos) plika akimi matomą žvaigždę Mebsutą, Dvynių Epsilon. Sąlygos šiai okultacijai stebėti bus geros, neturint jokio optinio prietaiso galima pabandyti, kiek laiko iki uždengimo pavyks įžiūrėti žvaigždę, na o su žiūronu ar teleskopu galima bus užfiksuoti ir patį žvaigždės “prapuolimo” momentą.

Pagaliau geros žinios iš kometų fronto! Vasarį bus puikios sąlygos stebėti Lulino kometą (žymimą kaip C/2007 N3). Ji bus nesunkiai matoma visą mėnesį, o jo pabaigoje gali pasiekti 5 ryškį, taigi bus lengvai matoma pro žiūronus, o esant tamsiam dangui – gal ir plika akimi. Pirmomis vasario naktimis kometa bus Svarstyklių žvaigždyne ir bus apie 6 ar 7 ryškio. Vasario 6-ą paryčiais bus pirma proga lengvai ją surasti, nes ji tada bus tik per pusę laipsnio nuo Zubenelgenubo, Svarstyklių Alfos. Kometa pradės vis greičiau slinkti dangaus skliautu, ir pasibaigus pirmai vasario dekadai, ji įveiks 2 laipsnius per parą. Kaip tik tada ji pereis iš Svarstyklių į Mergelę, ir 11 d. paryčiais praslinks pro pat Mergelės Lambdą. Dar po penkių parų, vasario 16-ąją, Lulino kometa jau galbūt bus pasiekus 6 ryškį ir praslinks pora laipsnių šiauriau ryškiausios Mergelės žvaigždės – Spikos. Tuo metu judėjimo dangaus skliautu greitis pasieks tris laipsnius per parą.

Tuo tarpu kometa jau bus matoma ne vien paryčiais, o visą naktį. Vasario 23-iosios vakare, kometai beveik pasiekus maksimalų ryškį, ji bus tik pora laipsnių piečiau (kitaip tariant, žemiau) Saturno. Tai bus bene puikiausia proga ją surasti tiems, kas dar nelabai gerai pažįsta dangų. Kitą dieną kometa, kaip manoma, pasieks ~5 ryškį ir bus maksimaliai suartėjusi su Žeme – iki jos bus 60 mln. kilometrų. Tuo metu kometa per parą įveiks net 5 laipsnius! Stebint per teleskopą, jos judėjimas aplinkinių žvaigždžių atžvilgiu pasimatys jau per kelias minutes.

O po to kometa pradės tolti nuo Saulės ir nuo Žemės, taigi pradės sparčiai silpti. Vasario 27-os vakare, dar būdama pakankamai ryški, ji praslinks 1° piečiau Regulo, ryškiausios Liūto žvaigždės. Taigi, turint šitiek puikių orientyrų, net nelabai patyrę dangaus stebėtojai galės lengvai susirasti šią kometą, ir gal tai bus pirmoji, bet ne paskutinė jų stebėta kometa!

Pirmasis atrastas asteroidas, o dabar – vienintelis, klasifikuojamas kaip nykštukinė planeta – Cerera šį mėnesį priartės prie Žemės tiek, kiek dar nebuvo nuo 1857 metų. Ir tai dar ne viskas – daugiau ji tiek nepriartės bent 1000 metų! Nors stebint tai nepasijaus, plika akimi įžiūrėti vis tiek nepavyks (ryškis bus 6,9), o ir per teleskopą Cerera atrodys tik kaip žvaigždė, vis tik tokia proga galima skirti šiek tiek laiko jos judėjimui žvaigždžių atžvilgiu užfiksuoti. Paprasčiausia tai bus padaryti iš vasario 3 į 4, kai asteroidas bus per 1° į šiaurę nuo Zosmos, Liūto Deltos. Naudojant teleskopą su plataus lauko okuliaru arba žiūroną ant stovo, pabandykite nusipiešti ant lapo toje vietoje matomas žvaigždes ir pakartokite tą patį kitą naktį. Jei pataikėt į reikiamą vietą, pamatysit, kad viena “žvaigždė” pasislinko – tai ir bus Cerera.

Vasario mėnesį nėra nors kiek aktyvesnių meteorų srautų, tad jei kokį išvysite, tai greičiausiai bus sporadinis meteoras – nepriklausantis jokiam srautui. Esant idealioms sąlygoms, galima tikėtis pamatyti iki 7 sporadinių meteorų per valandą. Jei nusišypsos laimė pamatyti bolidą – ryškesnį už Venerą meteorą – pažiūrėkite, ar jis nepaliko pėdsako. Retkarčiais pėdsakai būna matomi iki kelių minučių, ir per tą laiką viršutinių atmosferos sluoksnių vėjai spėja juos iškraipyti.

Parengta pagal Astronomy Magazine, www.calsky.com ir Cartes du Ciel.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Albireo
Autoriai: Donatas Tamonis
(0)
(0)
(0)

Komentarai (4)

Susijusios žymos: