Nanotechnologijos sparčiai skverbiasi į tekstilės pramonę  (12)

Pastaruoju metu vis dažniau vyksta konferencijos ir seminarai, kuriuose pristatomi naujausi laimėjimai ir tyrimai nanotechnologijų srityje. Tai nauja ir plati erdvė moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Nanotechnolgijos žada pokyčių daugelyje sričių, ne išimtis ir tekstilės pramonė.

2008 m. rugpjūčio mėnesį vykusioje konferencijoje „IEEE-Engineering-in-Medicine-and-Biology-Society: Conference Proceedings“ buvo pristatyti naujausi nanotechnologijų pritaikymo tekstilės pramonėje tyrimai. Nanotechnologijos padėjo sukurti daugiafunkcines ir lengvai prižiūrimas medžiagas, kurios apsaugo nuo saulės, vėjo, drėgmės ar net blogo kvapo. Nanotechnologijų dėka atsirado tokie nauji tekstilės gamybos procesai kaip elektrinis verpimas, nanodangų formavimas, naudojant žemos temperatūros plazminę polimerizaciją, dangų padengimas zoliais ir geliais. Taigi, kaip iš tiesų nanotechnologijos pakeis tradicinę tekstilę?

„Ateityje nereikės skalbti drabužių ir valyti langų – bent jau taip įsitikinę kai kurie mokslininkai. Savaime išsivalantys drabužiai taps „ateities tekstilės bruožu“, tvirtina Australijos Monašo universiteto mokslininkas Walid Daoud. Tokias prielaidos leidžia daryti atliktas bandymas, kurio metu įprasti audiniai ir audiniai padengti nanodalelėmis (titano dioksido mineralais) buvo apipilti raudonu vynu ir palikti dirbtinėje šviesoje. Po 20 valandų dėmės ant nanodalelėmis padengtų audinių buvo beveik išnykusios, o ant kitų – beveik tokios pat ryškios. Visa paslaptis yra tai, kad šviesa reaguoja su naujovišku audinio apvalkalu ir ardo organines molekules, pavyzdžiui, dažus, paversdama į anglies dvideginį ir vandenį. Procesui vykti pakanka kambario temperatūros.

JAV Viskonsino universiteto mokslininkai taip pat kuria savaime išsivalančią medžiagą, tačiau daug plačiau pritaikomą. „Ją bus galima naudoti viskam: automobilių stiklams, langams, lėktuvų sparnams“, – sako prof. Tomas Krupenkinas. Medžiaga yra gaminama iš nano-vinių, iš arti ji panaši į lentą padengtą iki pusės sukaltų vinių mišku. Nano-vinys lieka sausos ir švarios todėl, kad vandens molekulės tiesiog negali tarp jų pralįsti. Taigi audinys sulaiko ne tik vandenį, bet ir aliejus, įvairius tirpiklius ir kitokias medžiagas. Norint išplauti purvinus marškinius, pakanka juos pakišti po tekančiu vandeniu ar tiesiog gerai papurtyti. Žinoma, nieko nėra amžino, ir nano-vinių danga galiausiai išsiteps. Tuomet ją galima nuvalyti arba pakeisti nauja danga, teigia T. Krupenkinas.

O štai šveicarų chemikai pasitelkę nanotechnologijas sukūrė vandens nepraleidžiančią medžiagą drabužiams, rašo „New Scientist“. Ši medžiaga, pagaminta iš poliesterio pluošto, yra padengta mikroskopine silikonine danga. Pasak Ciuricho universiteto specialistų, tai pirmoji drabužių gamybai tinkama medžiaga, kuri taip efektyviai sulaiko drėgmę. Ant medžiagos paviršiaus patekę vandens lašeliai įgauna rutulio formą, ir pakanka vos 2 laipsnių nuokrypio, kad jie nusiristų nuo drabužio, tarsi stiklo rutuliukai. Ant medžiagos užpilto vandens srovelė nuteka nuo jos nepalikdama jokių žymių.

Daugumos mokslo, politikos ir investicijų ekspertų nuomone prasidėjusi nanotechnologinė revoliucija apims visas gyvybiškai svarbias žmogaus gyvenimo sritis (nuo kosmoso tyrimų iki medicinos, nuo nacionalinio saugumo iki ekologijos ir žemės ūkio), o jos pasekmės bus netgi reikšmingesnės negu kompiuterinės revoliucijos, vykusios paskutiniaisiais XX amžiaus dešimtmečiais.

Belieka atviras klausimas, ar Lietuva suspės į šį traukinį ar ne.

Šaltiniai: „Mokslas ir technika“, „New Scientist“, Aukštųjų technologijų ir techninės tekstilės publikacijų duomenų bazė: http://www.lti.lt/lt/ebase

Aut. teisės: Inovacijų portalas
Autoriai: Aušra Rauličkienė

(0)
(0)
(0)

Komentarai (12)