Europa įtvirtina griežtesnį bandymų su gyvūnais reglamentavimą  (0)

Prieš penkiasdešimt metų du mokslininkai Williamas Russelas ir Rexas Burchas sugalvojo būdą, kaip mokslinius eksperimentus su gyvūnais padaryti humaniškesnius.

Jie pirmiausia siekė, kad bandymai būtų kiek įmanoma retesni ir siūlė praktikuotis alternatyviais būdais. Nors W. Russelo ir R. Burcho iniciatyva tuo metu susilaukė daug dėmesio, vis dėlto eksperimentai su gyvūnais šiandien išlieka mokslo varomuoju varikliu. Tačiau panašu, kad situacija keisis. Gegužės pradžioje Europos Komisija svarstė bandymų su gyvūnais taisykles.

Dažniausiai eksperimentams Europoje naudojamos pelės ir žiurkės. Direktyvos, numatančios eksperimentavimo su gyvūnais taisykles, siekia 1986 metus, tačiau dar prieš šių direktyvų išleidimą su gyvūnais buvo eksperimentuota jiems įsodinant kitos rūšies genus. Vienose valstybėse tokie eksperimentai reglamentuoti griežčiau, kitose – ne taip griežtai. Didžioji Britanija, pavyzdžiui, moksliniuose bandymuose beveik nenaudoja primatų, kas populiariau Prancūzijoje. 2008 metais Europos Komisija priėmė keletą pataisų, dėl kurių eksperimentavimas su gyvūnais buvo sugriežtintas, tačiau didžiosios reformos dar tik priešakyje.

Europos Komisija nusprendė visiškai uždrausti bandymus su didžiosiomis beždžionėmis. Eksperimentai su jomis bus leidžiami tik tais atvejais, jei jie bus būtini užkirsti kelią ligoms, keliančioms grėsmę žmonijai. Praktikoje didžiosios beždžionės eksperimentams Europoje nėra plačiai naudojamos jau ilgą laiką, kadangi šiame žemyne jos natūraliai nesiveisia, o ir laboratorijose beždžionės neauginamos. Tuo tarpu JAV šimpanzės naudojamos vakcinų nuo Hepatito C ieškojimams, kadangi tai vieninteliai gamtos kūriniai (neskaitant žmogaus), kuriuos ši liga taip pat veikia.

Antroji EK priimta direktyva – uždrausti bandymus su primatais, pagautais gamtoje, laisvėje. Mokslininkai eksperimentuoti linkę ir pirmenybę teikia gyvūnams, užaugintiems laboratorijose, todėl, kad sąlygų, kuriomis jie užaugo ir ligų, kuriomis sirgo, žinojimas eksperimentuojant leidžia daryti patikimesnes išvadas.

Europos Komisija taip pat svarstys, ar panašaus draudimo eksperimentuoti su gamtoje pagautais gyvūnais nereikėtų įvesti ir kitoms rūšims.

Visi eksperimentai su gyvūnais turės būti klasifikuojami pagal jų sukeliamų kančių lygį. Jeigu minėtasis „kančių lygis“ bus vidutinis arba žemas – tas pats gyvūnas eksperimentui galės būti naudojamas dar kartą. Naujos direktyvos numato, jog eksperimentams, kurių „kančių lygis“ nėra aukštas, leidimą gauti užteks iš laboratorijos viršininko. Atskirais atvejais, kai eksperimentai gali sukelti itin didelių kančių gyvūnui, leidimą juos atlikti reikės gauti iš nacionalinės valdžios.

Dalijimasis eksperimentų metu gauta informacija turėtų sumažinti pačių vykdomų eksperimentų skaičių. Šiandien laboratorijose dirbantys mokslininkai savo tyrimų rezultatus skelbia dažniausiai tik sėkmės atvejais, t.y. eksperimentams pasitvirtinus, tačiau jeigu būtų skelbiama daugiau informacijos ir apie nepasisekusius bandymus, kitiems mokslininkams nebereikėtų kartoti savo kolegų klaidų.

Komisija taip pat nutarė pratęsti Europinio Alternatyvių tyrimų metodų centro darbą, kurio misija – atrasti alternatyvių eksperimentavimo būdų, kurie sumažintų bandymų su gyvūnais skaičių. Šiuo metu centras koncentruojasi ties toksikologiniais eksperimentais, kuriuos atliekant beveik nereikalingi bandymai su gyvūnais.

Artėjantys Europos Parlamento rinkimai gali šiek tiek pristabdyti eksperimentų su gyvūnais griežtinimo reformą. Tačiau ją įgyvendinus, liks antras žingsnis – šalys narės privalės įgyvendinti naująsias direktyvas. Tai gali užtrukti dar porą metų. W. Russelas ir R. Burchas būtų patenkinti tokia pažanga, gal tik kiek nusivylę jo lėta eiga.

Pagal The Economist parengė Jovita Sandaitė

Aut. teisės: bernardinai.lt
bernardinai.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)

Susijusios žymos: