Elvyra Gruzdevienė. Ar vilkėsime dilgėlių marškinius?  (8)

Upytės bandymų stotyje atliekami bandymai su dilgėlėmis ir tikimasi, kad dilgėlių pluoštas bus naudojamas taip pat ir drabužių pramonėje. Pasaulyje dilgėlių pluoštas laikomas vienu švelniausių ir nė neprimena to augalo, iš kurio jis gaminamas.

Jei pasakytume žmogui, kuris nėra girdėjęs apie Upytės bandymų stotyje atliekamus tyrimus su dilgėlėmis, kad netrukus galbūt nešiosime marškinius ar džinsus, pagamintus iš dilgėlių, tikriausiai ne vienas nusijuoktų. Juk dilgėlė daugeliui – įkyri piktžolė, kurią reikia naikinti.

Pastaruoju metu dažnai girdime klausimą – ar Lietuvoje pluoštinėmis dilgėlėmis bandoma pakeisti linininkystę?

Pluoštinių linų Lietuvoje pakeisti dilgėlėmis tikrai neketinama. Tai – nesulyginami augalai. Pluoštiniai linai yra vienmečiai, juos kasmet reikia sėti, o dilgėlės – daugiametis augalas, galintis augti ir derėti vienoje vietoje keletą metų.

Tiesiog neįtikima, kad dilgėlės išstumtų linus iš Lietuvos. Vargu, ar kas augindavo linus, šiuo metu griebsis dilgėlių auginimo. Linai turi savo auginimo specifiką ir technologiją, dilgėlės – savo.

Galbūt dilgėlės sudomintų ekologinių ūkių savininkus. Jos puikiai stelbia piktžoles, beveik neturi pavojingų produkcijai kenkėjų (išskyrus dilgėlinukų vikšrus). Dilgėlės atsparios įvairioms augalų ligoms. Gaila, jog Lietuvoje linininkystė žlunga. Jai turėjome viską – nuo patirties, tradicijų ir gerų, lietuviškų veislių iki pirminio perdirbimo ir audimo pramonės. Dilgėlėms priešingai – kol kas neturime nieko.

Reikėjo alternatyvos

Pluoštinių dilgėlių tyrimai Lietuvos žemdirbystės instituto Upytės bandymų stotyje pradėti 2007 metais. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą linų plotai mūsų šalyje ėmė sparčiai mažėti. Linams pradėjome ieškoti ne tiek alternatyvos, kiek įdomesnių ir tinkančių Lietuvos klimato sąlygoms pluoštinių augalų.

Kadangi kanapių, kurios ES ir pasaulyje yra vienas iš populiariausių natūralų pluoštą išauginančių augalų, be medvilnės ir linų, Lietuvoje auginti iki šiol neleidžiama, o kiti pluošto turintys augalai Lietuvoje neauga dėl netinkamų klimato sąlygų, tad pasirinkome dilgėles.

Dilgėlių introdukavimu Lietuvoje susidomėjome 2006 metais, tada rudenį Ukmergės rajone tuometinės bendrovės „Skalmantas-Projects“ ir Ukmergės rajono ūkininkų kooperatinės bendrovės „Linų agroservisas“ iniciatyva iš užsienio atgabentais 125 tūkstančiais pluoštinių dilgėlių daigų buvo apsodintas šiai bendrovei priklausantis 5 hektarų plotas. Dilgėlių žaliavą buvo numatyta parduoti Olandijos kompanijai „Brennels“.

Deja, šiuo metu minėtame lauke dilgėlės sunaikintos – jas užgožė daugiametės piktžolės, laukto derliaus – 4 tonų pluošto iš hektaro – gauti taip ir nepavyko.

Siekdami ištirti dilgėlių auginimo ir dauginimo Lietuvoje technologines galimybes, Lietuvos žemės ūkio ministerijai pateikėme paraišką, gavome finansavimą ir 2007 metų pavasarį, bendradarbiaudami su bendrovės „Skalmantas“ konsultante, technikos mokslų daktare Vida Baltrušaitiene, pabandėme padauginti dilgėles vegetatyviniu būdu pas mus bandymų stotyje.

Bandymai pavyko. Iš parsivežtų iš Ukmergės rajono lauke augančių pluoštinių dilgėlių ūglių, sukarpius juos nedidelėmis atkarpėlėmis, puikiai įsišaknijo ir prigijo dilgėlės mūsų stoties lauke.

Šiuo metu turime jau nemažą plotą pluoštinių dilgėlių bandymams. Tiriame jų augimo ypatybes, vegetatyvinio dauginimo galimybes. Šiemet bandysime pasigaminti ir pluošto – nupjautos dilgėlės jau klojėjamos.

Tinka alergiškiems

Kadangi dilgėlės nepakenčia chemikalų, jų pluoštas, verpalai ir audiniai iš jo yra ekologiški. Pasaulinės tendencijos rodo, kad populiarėjant ekologiškam maistui, žmonės, ypač alergiški, auginantys kūdikius, atidžiai ima rinktis ir rūbus. Kadangi dilgėlių pluoštas laikomas vienu švelniausių ir ekologiškiausių pluoštų, galinčių tikti audinių gamybai, taigi pirmiausia dilgėlių pluoštas naudojamas tekstilės pramonėje. Natūralaus dilgėlių pluošto panaudojimo niša yra gana didelė – pradedant apatiniu trikotažu ir baigiant džinsais bei patalyne viešbučiams, ligoninėms.

Pasaulyje iš dilgėlių pluošto yra jau seniai audžiami audiniai.

Dar X amžiuje iš stipraus dilgėlių pluošto buvo verpiami siūlai, iš jų audžiami audiniai burėms, patalynei ir viršutiniams drabužiams. Be to, šis pluoštas buvo naudojamas žvejybos tinklams bei stiprioms virvėms ir lynams gaminti. Išplitus medvilnei, labai sumažėjo visų pluoštinių augalų pluošto panaudojimas. Dilgėlė, kaip pluoštinis augalas, taip pat buvo išstumta ne tik iš rinkos, bet ir iš laukų.

Elvyra Gruzdevienė, Lietuvos žemdirbystės instituto Upytės bandymų stoties vyresnioji mokslo darbuotoja, Panevėžio rajono laikraštis „Tėvynė“

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(2)
(0)
(0)

Komentarai (8)

Susijusios žymos: