Genetiškai pakeistos rožės pražydo mėlynai  (2)

Japonijos rinkai po kelių dienų bus pateiktos pirmosios pasaulyje komercinės paskirties mėlynos rožės. Genų inžinerijos ir gėlininkystės specialistai jas kurti pradėjo dar 1990 m.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Ilgai lauktų mėlynųjų rožių komercinis debiutas Japonijoje įvyks kitą savaitę, lapkričio 3 dieną (tiesa, pirmą kartą apie sėkmingus eksperimentus buvo pranešta dar prieš metus). Skelbiama, kad iš pradžių jomis bus prekiaujama tik Didžiojo Tokijo (Tokijo miestas, Kanagavos, Saitamos ir Chibos prefektūros), Kioto, Osakos, Kobės miestų bei Aichi prefektūros ribose. Vargu ar mėlynųjų rožių pirkėjus galėtų atbaidyti kaina, nors ji ne tokia jau ir maža – po 22 – 32 JAV dol. už vieną gėlę.

Nors gėlininkai jau daugelį metų svajojo išvesti mėlynos spalvos rožes, toks tikslas atrodė neįmanomas, nes šiose gėlėse nėra delfinidino – mėlynos spalvos pigmento. Tačiau 1990 m. Japonijos bendrovė „Suntory Holdings“ ir jos antrinė įmonė Australijoje „Florigene“ pradėjo kurti mėlynas rožes naudodami genų inžineriją. Specialistai pradėjo bandymus siekdami perkelti už mėlyną spalvą atsakingus genus iš našlaičių ir irisų į rožes.

Daugelį metų trukusius eksperimentus sėkmė vainikavo tik po to, kai tyrėjai gavo galimybę pasinaudoti Australijos mokslo tyrimų organizacijos CSIRO (Australia’s Commonwealth Scientific and Research Organization) sukurta genų slopinimo technologija. Kad būtų galima perkelti į rožes mėlynos spalvos pigmentą, iš pradžių mokslininkams reikėjo „nutildyti“ geną, atsakingą už raudonojo pigmento gamybą. Šis genas – dihidroflavonolio reduktazė (DFR) – lemia, kad rožių žieduose vyrauja raudoni ir rausvi atspalviai.

CSIRO specialistai genų slopinimo technologiją sukūrė 1997 m. Tai buvo labai svarbus pasiekimas, suteikęs galimybę jiems sumažinti arba visiškai išjungti genų aktyvumą. Šis metodas naudoja natūralų ribonukleino rūgšties (RNR) „silpninimo“ mechanizmą. „Suntory Holdings“ ir „Florigene“ genų inžinieriai iš našlaičių (Viola) paimtą delfinidino geną įterpė į rožes ir taip privertė jas nustoti gaminus raudonąjį pigmentą. Kai už tam tikrų baltymų rožėse gamybą atsakingas DFR fermentas buvo „išjungtas“, pasak mokslininkų, buvo atvertas kelias mėlynoms rožėms kurti.

Dabar tereikėjo rasti gėlių, kurios efektyviai gamina mėlynąjį pigmentą. Japonų mokslininkai pasirinko irisą ir pakeitė rožės DFR geną šio pigmento genu.

Taip pavyko sukurti pirmąją pasaulyje mėlynąją rožę. Apie šį pasiekimą japonų specialistai paskelbė 2004 m. Po to sekė technologijos tobulinimo ir naujos rožių veislės kūrimo darbai.

Tiesa, pirmąkart rinkai pasiūlytos mėlynosios rožės nėra visiškai mėlynos tikrąja to žodžio prasme. Jų žiedai – labiau violetiniai, o ne dangaus žydrynės spalvos. Tačiau mokslininkai tikisi ilgainiui išgauti dar mėlynesnę spalvą, bandydami mažinti rožių rūgštingumą, kuris slopina mėlynos spalvos pigmentą.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: TV3
TV3
(0)
(0)
(0)

Komentarai (2)