Lazeryje tą energiją atiduoda elektronai šviesos energijos pavidalu. Kadangi studentai nusileidžia į parterį iš to paties aukščio, visi jie atiduoda vienodą energiją, o elektronai ‒ išspinduliuoja to paties dažnio (arba spalvos) šviesą. Kadangi studentai į parterį persikelia vienu metu, jų energija yra koherentiška arba vienodos fazės. Jeigu studentų yra labai daug, jie atiduoda daug energijos.

Lazeryje studentai yra elektronai, kurie sužadinti į didesnės energijos būseną, o po to grįždami į mažesnės energijos būseną išspinduliuoja intensyvią koherentišką šviesą. Kaip Šriodingeris neįsivaizdavo, kam bus naudojama jo lygtis, taip lazerių kūrėjai neįsivaizdavo, kad jie bus taip plačiai taikomi ‒ nuo kompaktinių plokštelių skaitymo vaizdo ir garso grotuvuose iki medžiagų apdirbimo ir metalų pjaustymo.

Tas pats pasakytina apie tranzistorių. Jis buvo sukurtas radijo signalų stiprinimui. Tranzistoriai radijo aparatuose pakeitė vakuumines lempas. Radijo aparatai tapo mažesni, jie naudoja mažiau elektros energijos. Dabar tranzistoriai naudojami ir loginiuose elementuose 1 ir 0 užrašymui. Paveikę tranzistorių elektros įtampa, atidarome ar uždarome sklendę, leidžiančią ar neleidžiančią elektronams tekėti.

Turime dvi tranzistoriaus būsenas: 1 arba 0. Su 1 ir 0 galima atlikti įvairiausias logines operacijas. Galima koduoti informaciją. Iš 1 ir 0 galima kurti kalbą. Tačiau tranzistoriaus kūrėjai apie tai negalvojo. Tranzistorius atnešė daugybę pritaikymų. Tranzistorių yra daugybė mūsų namuose. Dabar ligoninės kompiuteriuose ir kituose elektronikos prietaisuose tikriausiai yra daugiau tranzistorių nei Paukščių tako galaktikoje žvaigždžių. Todėl tranzistoriai labai pakeitė kiekvieno iš mūsų gyvenimą.

Tikrieji mokslo herojai yra žmonės, kurie žino, kad jie keičia fiziką, bet vargu ar žino, kad jie taip pat keičia ir ateitį. Praeitame amžiuje jie tikėjo, kad laukia energijos revoliucija, kuri atves prie reaktyvinių lėktuvų, mirties spindulių ir skraidančių automobilių. Bet atvedė prie informacijos revoliucijos.

Informacijos amžių pagimdė kietojo kūno fizikos pasiekimai, prie kurių labai prisidėjo kvantinė fizika. Supratę fundamentalius dėsnius, kurie valdo atomų tarpusavio sąveiką ir sąveiką su šviesa, supratome ir chemiją, supratome, kodėl atomai būtent taip išsidėstę periodinėje elementų lentelėje. Supratome, kodėl pasaulis yra toks. Tačiau mokslo atradimus mes priimame kaip savaime suprantamus dalykus.

Dabar pasaulis puikus, tik niekas nėra laimingas. Šiandien žodžius „kvantinis, kvantinė“ pernelyg dažnai naudoja ten, kur jų nereikia. Naudoja dėl šių žodžių paslaptingumo, kad aptariamas reiškinys skambėtų moksliškai tiems, kurie kvantinės fizikos nesupranta. O kai kam manipuliavimas kvantine fizika atneša ir pinigų. Pasaulio reiškinių aiškinimas, teorijų ir modelių kūrimas ir tikrinimas tikrovės atitikčiai yra tiesiog fizika, nebūtinai kvantinė.

Prof. Jonas Grigas

Komentarai ()