1935 m. fizikas Ervinas Šriodingeris sugalvojo mintinį eksperimentą. Įsivaizduokite tokią situaciją. Uždarote katę sandarioje dėžėje, prie kurios prijungtas nuodingų dujų balionėlis.

Balionėlis yra užsuktas, o jo atsukimą automatiškai nulemia radioaktyvaus mėginio - pavyzdžiui, radioaktyvios anglies, bet tinka ir bet koks kitas - skilimas. Palaukiame tiek laiko, kiek vidutiniškai reikia vienam mėginio atomui skilti, ir atidarome dėžę. Ar gyva bus katė, ar mirusi? Kada anksčiausiai galime tai pasakyti - tik atidarę dėžę ar kažkiek anksčiau? Jei nežinome, ar katė gyva, iki pat tada, kai dėžę atidarome, tai kokia ji buvo prieš tai?

„Kvantinėje fizikoje slypi daugybė idėjų, kurios atrodo nesuderinamos su sveiku protu. Išgirdę apie tokį bandymą, kai kurie turbūt pasibaisėjote tokiu siaubingu elgesiu su gyvūnais. Kiti galbūt šyptelėjote, nes atpažinote vieną garsiausių kvantinės mechanikos eksperimentų - Šriodingerio katę.

Nors šis eksperimentas yra tik mintinis - tai reiškia, kad niekada nebuvo net pasiūlymo iš tikro šitaip kankinti katę - jis yra giliai įsirėžęs į mokslo istoriją. Taip giliai, kad nereikia būti mokslininku, jog kažką apie šį gyvūną būtum girdėjęs. Bent jau kokį anekdotą apie tai, kad ieškoma Šriodingerio katė - gyva IR mirusi.“ - laidą kviečia žiūrėti „Mokslo sriubos“ virėjai.

Komentarai ()