Pleišto eros brangakmenis. Futuristinė gražuolė „Lancia Stratos Zero“ (Foto, Video)  ()

1970 m. „Lancia Stratos Zero“ nėra tiesiog šaunus automobilis; tai beprotiškos svajonės išsipildymas, parodantis, kokie galėtų būti automobiliai, jei dizaineriai išmestų taisyklių sąvadą pro langą.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Sukurtas genialių Marcello Gandini ir jo komandos „Bertone“ protų, „Stratos Zero“ nėra paprastas automobilis.

Įsivaizduokite automobilį tokį žemą, kad jis beveik „bučiuoja“ žemę ir turi beprotišką pleišto formą, kuri labiau sutinkama mokslinės fantastikos filmuose nei kelyje.

Bet čia yra visas žavesys. Po šiuo aptakiu kėbulu paslėptas drąsus galingas variklis, nurodantis, kokią neapdorotą galią šis žvėris gali atskleisti.

Dizaineriai jį pavadino „Stratos Zero“, pagerbdami tuo metu vyravusį kosminio amžiaus susižavėjimą stratosfera.

„Scuderia Lancia“ efektyviai naudojo jį rinkodarai kartu su „Lancia Stratos“ versija.

„Lancia Stratos“, gaminamas 1973–1978 m., turėjo „Ferrari Dino 246 GT/GTS“ 2,4 litro V6 variklį, galintį pasigirti 187 AG ir 1974–1976 m. laimėjusius daugybę pasaulio ralio čempionatų.

Koncepcinį automobilį „Bertone“ sukūrė panaudodama sudaužyto „Lancia Fulvia HF1600“ ralio automobilio važiuoklę.

Aštrių trapecijos formų itin futuristinis mokslinės fantastikos dizainas (jo laikui) yra itin žemas ir aerodinamiškos formos, jo aukštis tik 84 centimetrai.

Kėbulas pagamintas iš stiklo pluošto, originalios vario spalvos, ištraukiamu vairu, kad būtų lengviau patekti į kabiną, atverčiamomis priekinio stiklo durelėmis ir integruotomis kaušinėmis sėdynėmis.

Prietaisai buvo skaitmeniniame valdymo ekrane, kuris tuo metu buvo itin futuristiškas.

 

Priekyje yra viso pločio itin plonų priekinių žibintų eilė, todėl jis pateikė įspūdingą vaizdą.

Galinė dalis atspindėjo šį dramatišką efektą su minimalistiniu, bet labai įspūdingu dizainu – tinklinėmis grotelėmis, juostiniais galiniais žibintais, plačiomis padangomis ir dviguba išmetimo sistema, išdėstyta pavarų dėžės šone.

 

 

Priekinių žibintų juosta švytėjo dešimties 55 vatų lempučių apšvietimu, o galinė juostelė švietė ne mažiau nei 84 mažyčių lempučių, išdėstytų aplink nupjautos uodegos perimetrą.

Rodant posūkius, tie patys žibintai nuosekliai švietė nuo centro iki kraštų, sukurdami išskirtinę ir funkcionalią apšvietimo funkciją.

Kabina buvo taip toli priekyje, kad patekti buvo galima per atverčiamą priekinį stiklą, o hidraulinė jungtis buvo sukurta taip, kad vairo kolonėlę pastūmus į priekį būtų galima patekti į vairuotojo sėdynę.

Žinoma, sėdimoji padėtis buvo kuo horizontalesnė ir kuo arčiau žemės.

Atsisėdęs vairuotojas turėjo tik kelią priešais ir dangų virš jo su futuristiniu prietaisų skydeliu, nukreiptu į šoną už priekinio rato arkos.

 

 

Vidutinio ūgio vairuotojui erdvės galvoje pakako, tačiau uždarius visiškai apgaubiantį priekinį stiklą jis jautėsi šiek tiek „suspaustas“.

Pranešama, kad „Zero“ kainavo 40 milijonų lirų (apie 450 000 USD 1970 m., 3,5 mln. USD šiandien).

Nuccio Bertone vairuodavo „Stratos“ viešaisiais keliais vykdamas į „Lancia“ biurus, akindamas visus, kurie matė neįtikėtinai žemą kupė.

Koncepcinis automobilis ilgą laiką buvo eksponuojamas „Bertone“ muziejuje netoli Turino.

Jis buvo parduotas aukcione, o nuo to laiko jį eksponavo įvairūs privatūs savininkai įvairiuose elegancijos konkursuose ir automobilių muziejuose visame pasaulyje.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(10)
(2)
(8)

Komentarai ()