Česlovas Iškauskas. Kada startuos naujasis START?  (0)

Artėjant naujam strateginės puolamosios branduolinės ginkluotės sumažinimo etapui, vis daugiau nuogąstavimų, kad JAV ir Rusijos sutartis taip ir neįsigalios. Kol kas ji neratifikuota nė vienos šalies parlamente. Vašingtonui tai padaryti sutrukdė lapkričio pradžioje įvykę Kongreso rinkimai ir pasikeitęs politinių jėgų balansas, o Maskva sustabdė ratifikavimą Dūmoje, kol savo žodžio netarė Amerikos Senatas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

O artėja dar viena riba: gruodžio 5 d. baigs galioti pirmosios Strateginės ginkluotės sumažinimo sutarties (angl. Strategic Arms Reduction Treaty, arba START-1) pratęsimas. Vadinasi, Baracko Obamos ir Dmitrijaus Medvedevo žodžiai, pasakyti šią savaitę susitikime Jokohamoje, kad sutarties ratifikavimas yra „prioritetinis uždavinys“, tėra tik tuščia svajonė?

Ilgas branduolinės golgotos kelias

Branduolinio nusiginklavimo idėja sklandė seniai, dar pačiais niūriausiais šaltojo karo laikais, tačiau tik 1982 m. birželio 29 d. tuometinis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas Ženevoje iškėlė vadinamąją Strateginės gynybos iniciatyvą. Po ilgų ir alinančių derybų START-1 buvo pasirašyta 1991 m. liepos 31 d., JAV Senatas ją ratifikavo 1992 m. spalio 1 d., o įsigaliojo ji po dvejų metų – 1994 m. gruodžio 5-ąją. Sutarties veikimo terminas buvo numatytas 15 metų (trumpas jos išdėstymas), tačiau baigus galioti, kol nesudaryta nauja, ji metams automatiškai pratęsiama. Tiesa, vėliau buvo pasirašytos dar dvi START sutartys, bet arba parlamentai jų neratifikavo, arba jos liko užmarštyje, nors branduolinių galvučių mažinimas po truputį vyko. Bet dabar šalys buvo priverstos skubėti.

Kovo pabaigoje rašyta, kad idėja dar kartą sumažinti branduolines atsargas kilo iškart išrinkus Amerikos prezidentu B. Obamą, o įtemptos derybos vyko 10 mėnesių. Pernai liepos 6-ąją B. Obama, viešėdamas Maskvoje, su D. Medvedevu iš principo susitarė kurti naują sutartį. Jie suderino principinius naujos sutarties teiginius ir davė startą ekspertų grupių darbui. Jos nuolat susitikdavo Ženevoje ir šlifuodavo ginčytinus nusiginklavimo klausimus. Galiausiai buvo parengtas galutinis projekto variantas, pagal kurį Rusija ir JAV, valdančios apie 95 proc. viso pasaulio branduolinės ginkluotės, susitarė trečdaliu sumažinti jos arsenalus – nuo 2200 iki 1550 vienetų branduolinių galvučių (START-1 pasirašymo metais šalys jų turėjo maždaug po 12 000) ir iki 700 jų nešėjų; šį lygį šalys turi pasiekti iki 2012 metų.

Iš pradžių atrodė, kad naujoji sutartis bus parengta iki gruodžio 5-osios ir neliks nė dienos be branduolinės ginkluotės kontrolės. Buvo sumanyta ją pasirašyti Reikjavike (kaip tik čia 1986 m. M. Gorbačiovas ir R. Reaganas norėjo visiškai atsisakyti branduolinio ginklo) po to, kai gruodžio 12 d. B. Obamai buvo įteikta Nobelio taikos premija. Tačiau šis spektaklis nepavyko, nes ekspertams iki to laiko taip ir nepasisekė suderinti ginkluotės inspekcijos ir kontrolės priemonių detalių.

Ar tikrai nusiginklavimas duos naudos?

Pagaliau naujoji START sutartis buvo pasirašyta šių metų balandžio 8 d. Prahoje, ir atrodė, kad B. Obamos ir D. Medvedevo veiduose galėjai įžvelgti neeilinę pergalę. Bet jau tuomet skeptikai dėl keleto aplinkybių patarė pernelyg nesidžiaugti. Mat Amerikoje artėjo Kongreso rinkimai, Rusijoje stiprėjo trintis tarp V. Putino ir D. Medvedevo, pasaulyje aštrėjo diskusija, ką duos naujoji sutartis, kai visoje planetoje vyksta „įprasti“ konfliktai, didėja branduolinio ginklo atsargos, ir ar ji apskritai reikalinga.

Įnirtinga kova dėl branduolinio nusiginklavimo užvirė ir JAV. Jau gegužės 13 d. laikraštyje „The Wall Street Journal“ pasirodė JAV gynybos sekretoriaus Roberto Gateso pasirašytas straipsnis, kuriame dėstomi argumentai, kodėl Senatas turėtų ratifikuoti naująją JAV ir Rusijos sutartį dėl strateginės branduolinės ginkluotės (ją Geopolitikoje birželio 1 d. aptarė Petras Birontas). Straipsnyje Pentagono vadovas patikina, kad visa JAV kariuomenės vadovybė vienbalsiai palaiko šią sutartį, ir glaustai išdėsto penkias, jo nuomone, svarbiausias priežastis, lėmusias šį apsisprendimą ir turinčias paskatinti senatorius pritarti ratifikavimui. R. Gatesas mano, kad

  • 1) sutartis lems svarų abiejų valstybių branduolinio ginklo arsenalo sumažinimą;
  • 2) branduolinių galvučių liks užtektinai JAV saugumui užtikrinti;
  • 3) papildomai Senatui yra teikiamas 80 milijardų dolerių vertės likusio JAV branduolinio arsenalo atnaujinimo planas;
  • 4) sutartis neprieštarauja JAV siekiams sukurti globalią priešraketinės gynybos sistemą;
  • 5) START neriboja JAV galimybių plėtoti kitas pajėgas, leisiančias įgyvendinti naujausią Pentagono projektą – vadinamąją greitojo globalaus smūgio programą.

Nuo 2008 m. vidurio Amerikos spauda ginčijasi, ar buvęs CŽV vadovas, o dabar gynybos sekretorius R. Gatesas priklauso Demokratų ar Respublikonų partijai. Tai, kad jis išsaugojo partinį „aukso vidurį“, rodo, jog jo nuomonė dėl START yra svari. Kartu su valstybės sekretore Hillary Clinton gynybos sekretorius iki šiol tvirtina, kad naujasis START išspręs daugelį nacionalinio saugumo uždavinių.

Nerimas ant Kapitolio kalvos

Tačiau visa intriga ta, kad per praėjusius 111-ojo šaukimo Kongreso rinkimus savo pozicijas sustiprino respublikonai. Atstovų rūmuose jie turės 240 vietų iš 435, nors paprastai daugumai, pavyzdžiui, balsuojant už kitų metų biudžetą, užtektų 218 balsų. Tarptautines sutartis ratifikuoja Senatas. Ir nors čia demokratai išsaugojo nestabilią vieno mandato daugumą (51), jie nuo praėjusių Kongreso rinkimų prarado 8 vietas, jeigu skaičiuotume ir du nepriklausomų senatorių mandatus. Vadinasi, daro išvadą „The New York Times“, B. Obama pagrįstai sunerimęs, kad užmegzti draugiškus santykius su Rusija, patvirtinant Kongrese START sutartį, gali nepasisekti arba šis verifikacijos procesas gali užtrukti. Mat pagal Konstituciją tarptautines sutartis turi patvirtinti du trečdaliai senatorių, arba 67 iš 100.

Naujasis 111-ojo šaukimo Kongresas susirinks tik kitų metų sausį, bet jau dabar Vašingtone vyrauja nepasitikėjimas demokratų paskelbta santykių „perkrovimo“ su Rusija taktika. Jau aišku, kad vargu ar iki metų pabaigos START sutartį pavyks pratempti pro šį filtrą, nors ji pateikta svarstyti dar gegužę. Kaip praneša Londono „The Guardian“, Baltieji rūmai už ratifikavimą respublikonus vilioja papildomais 4 mlrd. dolerių ginkluotųjų pajėgų modernizavimui...

Šviesa tunelio gale?

Analitinis JAV žurnalas „World Politics Review“ svarsto, kas atsitiks, jei sutartis užstrigs Senate. Prieš rinkimus prognozuodamas, kad jį gali „užgrobti“ respublikonai, Rusijos Dūmos užsienio reikalų komitetas jau kartą sustabdė sutarties svarstymą, rašo žurnale agentūros „Country Risk Solutions“ valdantysis direktorius Danielis Wagneris. Jeigu Senate ratifikavimas užtruks, Maskvai kils naujų klausimų dėl santykių su JAV: ar apskritai reikia rengti naują Įprastinės ginkluotės Europoje sumažinimo sutartį, ar verta bendradarbiauti taikaus atomo plėtros srityje (ši sutartis į Kongresą atkeliavo taip pat šių metų gegužę), ar paremti B. Obamos pastangas Irano branduolinės programos atžvilgiu, ar delsimas nepastūmės Rusijos dislokuoti naujos ginkluotės pavyzdžius, tarkim, raketas RS-24, pagaliau, kaip Vašingtonas vertins Rusijos aktyvumą Kaukaze ir t.t. Nesunku suprasti, ką reiškia, kai Baltuosiuose rūmuose ir ant Kapitolio kalvos tokius gyvybiškai svarbius klausimus pasirengę kelti tokie respublikonų politikos „banginiai“ kaip Henry Kissingeris, George‘as Schulzas ar Colinas Powellas...

Bet štai „The Washinton Post“ lapkričio 12-osios numeryje nurodo, kad šviesa tunelio gale vis dėlto gali prasiskverbti. Prisiminkime, rašo laikraštis, kad visos trys START sutartys buvo sudarytos, kai derybos dėl branduolinio nusiginklavimo vyko esant JAV prezidentams respublikonams. Tai jie nuo 1982 m. įstengė beveik 8 kartus sumažinti branduolinių galvučių skaičių – nuo 12 tūkstančių iki 1550 kiekvienoje šalyje.

Todėl, leidinio „Huffington Post“ nuomone, verta įsiklausyti į jau nueinančio Kalifornijos gubernatoriaus, respublikono Arnoldo Schwarzeneggerio vaizdingus žodžius: „Yra Amerikoje ir tokių, kurie mėgsta rodyti raumenis ir vaizduoti „kietus“ taukšdami, kad mums reikia branduolinio ginklo... Bet taip sako tik idiotai. Taip kalbėti tiesiog kvaila.“

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Geopolitika
Geopolitika
Autoriai: Česlovas Iškauskas
(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)