Vytas Simanavičius: nustatyti užsienio „torrent“ svetainėse piratavę lietuviai  (27)

Su autorių teisių pažeidimais kovojančios Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos (LANVA) pirmininkas Vytas Simanavičius teigia, kad yra nustatyti keli lietuviai, kurie siuntėsi autorių teisių saugomas bylas iš užsienio „torrent“ svetainių. Anot jo, artimiausiu metu bylos turėtų pasiekti teismą.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Specialiame interviu naujienų portalui 15min.lt V. Simanavičius informavo, kad pradėti tyrimai susiję su didžiausiais užsienio „trekeriais“, tokiais kaip „The Pirate Bay“ ir kt. Anot jo, nustatyta, kad lietuviai dalijo (angl. seed) autorių teisių saugomas bylas, t. y. padarė jas viešai prieinamas internete.

Platesnės informacijos apie šiuos tyrimus jis negalėjo pateikti, nes dalis tyrimų dar nebaigti ir bylos dar nepasiekusios teismo.

Taip pat LANVA pirmininkas užsiminė, kad pastaruoju metu pastebėtas „turgaus piratų“ suaktyvėjimas, todėl vykdoma daugiau reidų prekyvietėse, kur vartotojams siūloma nelegaliai įsigyti autorių teisių saugomų kūrinių.

– Pastaruoju metu nieko negirdėti apie naujus tyrimus. Ar LANVA pristabdė veiklą?

– Naujienų galbūt ir turime, bet kol kas labai viešinti tos veiklos nenorime. Po visų spaudos pranešimų piratai pradėjo aktyviau slėptis. Todėl norime pirmiausiai baigti tyrimus ir tuomet, kai pareigūnai atliks visus procesinius veiksmus, ir jei jie leis, tada galbūt daugiau viešinsime. Tyrimų yra ir ne vienas. Viena naujienų būtų tokia, kad yra nustatyta lietuvių, kurie nelegaliai siunčiasi iš užsienio „trekerių“, tokių kaip „The Pirate Bay“. Šiuo atveju nustatyti bylų skleidėjai, vadinamieji „seederiai“. Jie padarė bylas viešai prieinamas internete. Man atrodo, vienu atveju tyrimą yra perėmusi prokuratūra ir tos bylos artimiausiu metu turėtų keliauti į teismą.

Žodžiu, veikla vykdoma, teisės ginamos. Tiktai tiek, kad mes šiek tiek pakeitėme taktiką ir paprasčiausiai mažiau tos veiklos viešiname.

– Kada galima tikėtis daugiau detalių, tarkim, apie šį tyrimą, susijusį su užsienio „trekeriais“?

– Paprastai sprendžia policijos ar prokuratūros pareigūnai, ar galima viešinti. Reikėtų su jais konsultuotis. Kol kas nenorėčiau atskleisti miestų, kol neatlikti visi procesiniai veiksmai.

– Su kiek žmonių tai būtų susiję?

– Kiekvienu atveju po vieną vartotoją, kurį įmanoma identifikuoti. Aišku, yra daug techninių galimybių tuos IP (interneto protokolo – aut. past.) adresus slėpti. Bet pastaruoju metu viskas atliekama kiek kitaip. Pagal baudžiamąjį procesą yra galimybė policijos pareigūnams ar kitiems tyrėjams atlikti eksperimentą. Jei LANVA pateikia kažkokią pirminę informaciją, tai pareigūnai atlieka tam tikrus procesinius veiksmus ir užfiksuoja, ar įmanoma tokiu būdu surinkti tą informaciją, kurią mes pateikėme. Šią praktiką jau pradėjome diegti ir bylose.

– Tai pareigūnai informaciją renka, tikrina pakartotinai?

– Taip. Sakykime, tas pirmas atvejis su „Windows 7“. Viskas techniškai buvo atlikta teisingai, tie šaltiniai yra tikrai patikimi ir jų „torrent“ programų EULA licencijos numato, kad jų IP adresai bus matomi, ką jau daug kartų sakėme, ir vartotojas sutinka su tomis sąlygomis. Bet kad užtvirtintume tą įrodymų patikimumą, nusprendėme prašyti policijos imtis pagal procesą numatytų papildomų priemonių.

– O apskritai, kur šiuo metu labiau nukreipta LANVA veikla: į „torrent“ tinklalapius ar vis dar rengiami reidai turguose, prekybos vietose?

– Turguose reidų taip pat daug vyksta. Prieš, rodos, dvi tris savaites Kaune, Aleksoto turgavietėje, Kauno ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai atliko patikrinimą, kuriame ir mes dalyvavome. Buvo rasti namuose įrašyti 165 kompaktiniai diskai dėžutėse ir, rodos, 224 diskai be dėžučių. Ten įrašyti filmai, muzika, žaidimai, gali būti ir programų. Į dalį diskų įrašytos informacijos nebuvo įmanoma iškart identifikuoti.

Taip pat Klaipėdoje praėjusią savaitę buvo patikrinta viena prekyvietė, iš prekybos išimta apie 100 kompaktinių diskų, šį sekmadienį – dar 101 diskas iš vieno prekiautojo, antradienį – dar apie 390 kompaktinių diskų…

– Žmonės vis dar perka ir turguose muziką, filmus, ne tik internetu siunčiasi?

– Kompaktiniai diskai rinkoje yra perkami labai gausiai. Pastebime tendenciją, kad turgaus piratai kaip ir atgyja, todėl tenka suaktyvinti veiksmus turgavietėse.

– Ar LANVA ieško būdų, kaip uždaryti ar užblokuoti lietuviškus „torrent“ tinklalapius?

– Vyksta įvairūs svarstymai. Bent jau mūsų narių pozicija yra tokia, kad yra visa reikiama teisinė bazė. Dar 2003 metų Vyriausybės nutarime yra apibrėžta, kas neskelbtina ar neplatinama internete, daugybė sąlygų ir yra Informacinės visuomenės paslaugų įstatymas. Jame numatyta, kad Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) turi teisę uždrausti interneto paslaugų tiekėjams apriboti prieigą prie tokių tinklalapių, nors jie tos informacijos ir nesaugo, tik suteikia srautą. Dabar jau nariai nusprendė, kad turime kreiptis į IVPK ir prašyti pagalbos uždraudžiant prieigą. Jei stebėjote lažybininkų bylą, ten yra pateikta specialistų išvada, kad realiai interneto paslaugų tiekėjai turi visas galimybes uždrausti prieigą. Gal ir atrodo, kad šis būdas yra sudėtingas, bet bandysime jį. Dar spręsime, dėl kurio tinklalapio, nes kai kurių tinklalapių atžvilgiu jau pradėti ikiteisiminiai tyrimai.

– Kodėl interneto paslaugų tiekėjai turėtų riboti prieigą?

– Yra Akcinių bendrovių įstatymas, kiti teisės aktai, kuriuose numatoma, kad kuriamos bendrovės turi turėti įstatus. Juose numatoma, kad bendrovė vykdydama veiklą remsis visais Lietuvos įstatymais ir jų nepažeis. Tai jei jos pažeidžia įstatymus, yra galimybė kreiptis į Ūkio ministeriją ar į teismą, kad apribotų tam ūkio subjektui teisę verstis tam tikra veikla. Sakykime, jei įstatuose numatyta, kad kažkuris interneto paslaugų tiekėjas gali teikti internetą, tai jei jis nevykdo to sprendimo ir nesilaiko įstatymų, yra galimybė kreiptis, kad jam būtų uždrausta vykdyti veiklą toje srityje.

Mes išsinagrinėjome ir pasaulio praktiką. Pavyzdžiui, Danija labai gerai susitvarkė su „The Pirate Bay“ interneto paslaugų teikėjo atžvilgiu. Teismas labai aiškiai pasakė, kaip jie turi blokuoti prieigas, yra išaiškinimas, kad jie turi filtravimo priemones statyti tarp vartotojų ir interneto paslaugų teikėjo. Vadinasi, nereikia tų filtravimo priemonių, kurios visą srautą filtruotų. Ir visos sąnaudos, visos techninės ir kitokios įrangos turi būti įskaičiuotos į verslo modelį.

– Ar lauksite lažybininkų bylos pabaigos?

– Ne, tikrai nelauksime. Viena byla kitai tikrai neturės įtakos. Dar esame numatę kai kurių tinklalapių atžvilgiu kreiptis į teismą civiline tvarka, kad teismas priimtų sprendimą uždrausti veiklą, nurodydamas visas tas technines priemones. Žiūrėsime, kaip seksis.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: 15min.lt
Autoriai: Gediminas Gasiulis
(0)
(0)
(0)

Komentarai (27)