Piratai keičia uždarbio šaltinius  (7)

T. S. Doughtery, dirbantis advokatu JAV teisingumo departamento Kompiuterinių nusikaltimų ir intelektinės nuosavybės skyriaus teisme, interviu „Ekonomika.lt“ teigė, kad interneto piratai šiandien linkę pelnytis ne iš nelegaliai įgyjamo turinio, bet iš reklamos.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

– Kokia šiandien padėtis kovojant su intelektinės nuosavybės nusikaltimais?

– Tai nuolatinė kova. Turime reikalingų kompetencijų, tereikia spėti kartu su nusikaltėliais. Tai nelengvas iššūkis, nes jie visada juda pirmyn. Tokiems nusikaltėliams internete galima lengvai paslėpti savo tapatybę ir buvimo vietą. Jie gali slėptis už kelių sluoksnių interneto registracijos adresų ir elektroninio pašto paskyrų.

–Kokias stebite tendencijas?

– Šiuo metu pastebime, kad individai, nelegaliai įsigyjantys filmų ar televizijos laidų kopijas, rečiau parduoda tiesioginį priėjimą prie jų, bet kviečia žmones užsukti į jų portalus, kuriuose galima žiūrėti įdėtas medžiagas (panašiai kaip „Youtube“ – aut. past.). Jie pinigus uždirba iš tokiuose portaluose esančios reklamos. Tai gana stipri tendencija, matoma JAV.

– Ar tokių nusikaltimų daugėja?

– Negaliu pateikti statistinių duomenų ar kalbėti bendrai, tačiau stebima tendencija, kad tokio „verslo modelio“ bylų skaičius auga.

– Kokių nuostolių dažniausiai atneša tokie nusikaltimai?

– Tai priklauso nuo bylos – iš kur ir kokio tipo gaunamas turinys. Galbūt tai mokama transliacija, jos labai populiarios JAV. Norėdamas stebėti tam tikrą renginį gyvai turi sumokėti, pvz., 50 JAV dolerių. Tačiau atsiranda žmonių, kurie prisijungia prie tiesioginės transliacijos žinodami, jog daug kas pasirinks renginį stebėti nemokamai. Nelegaliai platinant seniai išleistus filmus ar televizijos laidas, didelės žalos nedaroma. Tačiau jei nusikaltėliai pervilioja keletą tūkstančių žmonių, kurie būtų sutikę mokėti už tiesioginę transliaciją, į savo portalus – yra tiesioginis ekonominis poveikis prodiuseriams ir transliuotojams.

– Minėjote, kad, be ekonominės žalos, kenkiama ir sveikatai bei saugumui.

– Taip, žmonės parduoda suklastotus vaistus ar, pavyzdžiui, dantų pastą. Vienu metu JAV parduotuvėse buvo parduodama dantų pasta, pagaminta iš antifrizo, nes pastarasis yra saldaus skonio. Nueinate į „Drogą“ ir neįtardami nieko blogo nusiperkate tą dantų pastą – tai šokiruoja.

Vieni importuotojai Niujorke atskleidė šios pigios dantų pastos tiekėjus ir išplatino per savo platinimo tinklą į įvairias parduotuves, bet neprisipažino, iš kur ją gavo. Šimtai tūkstančiai tūbelių buvo išplatinta JAV ir Kanadoje. Kartais didmenininkai bet kokiu būdu siekia išparduoti turimas atsargas ir taiko mažą kainą, todėl parduotuvių atstovai manė, kad tai toks atvejis, ir apsidžiaugė geru pasiūlymu. Dantų pastos pakuotė taip pat nekėlė įtarimo.

Prieš kelerius metus dalyvavau byloje, kai individas turėjo internetinę vaistų parduotuvę, o vienas pirkėjas perdozavo nusipirktų iš jos nuskausminamųjų ir mirė. Suklastoti vaistai kartais neturi aktyvios sudedamosios dalies, todėl, pavyzdžiui, turintys priklausomybę nuo nuskausminamųjų gali jais apsinuodyti.

– Ar tokius nusikaltimus darantys žmonės kuo nors skiriasi, sakykime, nuo kitų nusikaltėlių, tarkim, žudikų?

– Nepastebėjau jokių bendrų bruožų. Jie dirba ir vieni, ir grupėmis. Pavyzdžiui, vienas asmuo susirado suklastotų vaistų tiekėją, sukūrė portalą ir juos pardavinėjo. Nelegalią programinę įrangą, filmus ir kitą intelektinę nuosavybę internetu platina žmonių grupės.

– Ar JAV teisinė bazė pakankamai griežta kovojant su intelektinės nuosavybės nusikaltėliais?

– Manau, taip – įstatymai pakankamai griežti, reikalingų įrankių yra, tereikia spėti su nusikaltėliais. JAV tam skiria labai daug dėmesio. Prezidentas paskyrė intelektinės nuosavybės apsaugos koordinatorę Victorią Espinel – ji padeda koordinuoti šį procesą JAV Vyriausybėje. Taigi svarbu, kad sukurta atskira pareigybė prižiūrėti, jog kovoje panaudotume visus turimus įrankius.

– Kokias matote ateities tendencijas?

– Viskas suksis aplink internetą. iPad’ai, iPhon’ai – viskas, ką darome, yra internete. Mums reikės į tai koncentruotis. Nebūtinai nelegalūs produktai perkami interneto erdvėje, tačiau mes turime orientuotis į ją, į elektroninio pašto laiškus, elektroninius pinigų pervedimus – čia slypi mums reikalingi įrodymai.

Šiandien JAV knygų pardavėjai nutraukia veiklą, nes žmonės turi elektronines skaitykles ir mieliau parsisiunčia knygų – tai daug lengviau ir paprasčiau.

Tokia bus ateitis, susijusi su intelektinės nuosavybės nusikaltimais. Nesakau, kad bus sunkiau, – tai naujas iššūkis. Tereikia spėti su progresu ir naudotis visais turimais resursais. Mano patirtis rodo, kad mūsų struktūra, įrankiai, reikalingi įrodymams rinkti, yra geri, tereikia nuolat palaikyti spaudimą.

CV: Thomas S. Dougherty

JAV teisingumo departamento Kompiuterinių nusikaltimų ir intelektinės nuosavybės skyriaus teismo advokatas

JAV teisingumo departamento atstovas Nacionaliniame intelektinės nuosavybės teisių koordinavimo centre

JAV teisingumo ministro suformuotos intelektinės nuosavybės darbo grupės patarėjas

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Ekonomika.lt
Ekonomika.lt
Autoriai: Martynas Pasiliauskas
(0)
(0)
(0)

Komentarai (7)