Surasta nukritusio Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvo „L-39ZA Albatros“ juodoji dėžė (Video)  (3)

Šiaulių rajone, šalia Rėkyvos ežero, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų lėktuvo „L-39ZA Albatros“ nuolaužų atkasinėjimo darbai vyksta sėkmingai: sudužimo vietoje trečiadienį rasta juodoji dėžė. Tolesniam incidento išaiškinimui juodoji dėžė išgabenta tyrimui. Lėktuvo nuolaužų tvarkymo operaciją ėmėsi atlikti Oro gynybos, Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotų pėstininkų bataliono ir Aviacijos bazės karių būrys.

Pranešama, jog įvykio vieta yra saugoma. Tyrimo komisijos specialistai dirba vietoje, kur sudužo lėktuvas. Jie renka ir fiksuoja duomenis lėktuvo sudužimo vietoje, rašoma lrt.lt svetainėje.

Lėktuvo detalės yra ruošiamos pervežimui į Karinių oro pajėgų Aviacijos bazę, kur bus saugomos. Kaip praneša LTV naujienų tarnyba, karių sraigtasparnis vakar apie 18 val. pradėjo iškėlinėti nukritusį lėktuvą.

Tyrimą bei darbus apsunkina tai, kad lėktuvas nukrito į pelkėtą vietovę, gruntas šioje vietoje yra nestabilus, daug vandens, vietovė nepasiekiama sunkiuoju transportu. Iškėlimo darbus atlieka keliolikos karių komanda. Nuolaužoms iškelti naudojamas Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnis „Mi-8“. Darbų trukmę veikia ir oro sąlygos.

Vykdant tyrimą bendraujama ir su NATO partneriais.

Tyrimas pradėtas siekiant išsiaiškinti avarijos priežastis, tyrimą atlieka specialiai sudaryta komisija, kurioje yra krašto apsaugos sistemos specialistai. „Sraigtasparniui atgabenus medinių palečių į įvykio vietą, ruošiama nuovaža kariams, kurie mechaniškai atkasinėja patį lėktuvą, kuris visgi gana giliai įgrimzdęs į žemę, nepaisant per naktį atliktų sutvirtinimų“, – iš įvykio vietos padėtį papasakojo LTV naujienų tarnybos Šiaulių korespondentų punkto reporteris Jevgenijus Bardauskas.

Pasak reporterio, visų pirma buvo ketinta nuo lėktuvo atjungti sparnus, kad atkasinėti būtų lengviau. Tačiau juos atskyrus, ir taip itin sparčiai gilyn grimztančios lėktuvo nuolaužos smuktų dar greičiau. Tad šių planų visgi buvo atsisakyta ir pirmiausia imtasi variklio, už kurio ir bus bandoma pakelti lėktuvo nuolaužas į orą ir išskraidinti į laukymę.

Priminsime, kad incidentas įvyko antradienio rytą maždaug už šešių kilometrų nuo Zoknių karinės oro bazės, kai susidūrė Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvas „L-39ZA Albatros“ ir prancūzų naikintuvas „Mirage 2000“.

Nors ir pažeistas, prancūzų lėktuvas sugebėjo grįžti į bazę. Jis sėkmingai nusileido.

Tuo tarpu Lietuvos orlaivis tapo nevaldomas. Jis nukrito pelkėtoje vietovėje greta Rėkyvos ežero ir sudužo. Lėktuvą pilotavę 26 metų vyr. leitenantas Povilas Stučka ir 36 metų majoras Marius Matulaitis sėkmingai katapultavosi.

Jau po incidento Lietuvos KOP vadas generolas majoras Edvardas Mažeikis žiniasklaidai sakė, kad pilotai katapultavosi virš debesų, nematydami, kas yra apačioje. Vyr. leitenanto P.Stučkos parašiutas nusileido ežero pakrantėje, tuo tarpu majoras M.Matulaitis nėrė į Rėkyvos ežerą. Trečiadienį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad pilotą iš vandens ištraukė kateriu iki jo priplaukę „Šiaulių Žalgirio jachtklubo“ darbuotojai.

Abu lakūnai buvo perduoti medikams. Nustačius, kad jie nepatyrė sužalojimų, vyr. leitenantas su majoru grįžo į tarnybos vietą. Trečiadienį jie turėjo bendrauti su incidento tyrėjais.

Informacijos apie pilotus neteikia

Kariuomenės atstovai, motyvuodami privatumu, nelinkę plačiau kalbėti apie sudužusio lėktuvo pilotus bei jų patirtį, paslaptyje laikomi ir jų kontaktai. „Apie pilotus informacijos negalime teikti“, – 15min.lt portalo žurnalistus trečiadienį trumpai informavo Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai Skomantas Povilionis.

Apie ore susidūrusius orlaivius netrukus po incidento paskelbė ne tik Lietuvos žiniasklaida. Žinią apie ore susidūrusius du NATO lėktuvus paskelbė ir visos didžiausios pasaulio žiniasklaidos priemonės, tarp jų ir tokie gigantai kaip BBC ar CNN. Atskirą pranešimą dėl įvykio išplatino ir NATO.

Nors susidūrimo priežastys nėra aiškios, tačiau panašu, jog lietuvių pilotų buvo pakankamai patyrę ir situacijoje nepasimetė. „Pilotai yra gana patyrę. Po susidūrimo pilotai padarė viską, kad orlaivį nukreiptų į negyvenamą vietovę, kad nebūtų sukelta žala civiliams gyventojas, ir tada katapultavosi“, – antradienį viešai pareiškė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius.

Patirtį ir meistriškumą ne kartą galėjo įvertinti tūkstančiai

15min.lt turimi duomenys leidžia teigti, kad kariuomenės vadas, kalbėdamas apie pilotų patirtį, sako tiesą. Bent jau vieną iš avariją patyrusio lėktuvo lakūnų – majorą Marių Matulaitį – galima vadinti vienu iš labiausiai patyrusių Lietuvos karinių oro pajėgų pilotų. Jam nuolat buvo patikimos ypač atsakingos užduotys.

Majoro M.Matulaičio meistriškumą įvertinti galėjo ir tūkstančiai Lietuvos piliečių. Lakūnas nuolat būdavo kviečiamas dalyvauti įvairiuose renginiuose, kuriuose, stebint miniai žmonių, jis orlaiviu „L-39ZA Albatross“ raižydavo dangų.

Aukštojo pilotažo viražus majoras demonstravo ne venoje šventėje ir ne vienus metus. Jo pasirodymais skirtingais metais grožėjosi „Omnitel 1000 km lenktynių“ svečiai ir dalyviai, Nepriklausomybės dienos renginių Kaune dalyviai, Radviliškyje vykusios šventės svečiai, kitų švenčių stebėtojai.

Šiek tiek paieškojus, internete galima rasti ir filmuotos medžiagos, kurioje užfiksuoti M.Matulaičio pasirodymai orlaiviu L-39ZA. Vieną iš tokių vaizdo įrašų galite peržiūrėti šiame video siužete.

Majoras M.Matulaitis taip pat pilotavo vieną iš trijų orlaivių L-39, kurie 2003 m. pradžioje dalyvavo tuometinio prezidento Rolando Pakso (prezidentas yra ir vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas) inauguracijoje. Išsirikiavę orlaiviai tąkart virš Vilniaus centro praskrido 300 metrų aukštyje, taip pagerbdami ką tik inauguruotą naująjį šalies vadovą.

Tuo metu vyr. leitenanto laipsnį turėjęs M.Matulaitis vadovavo antrajam orlaiviui.

Po metų, 2004 m. kovo 31 d., prezidentas R.Paksas asmeniškai apsilankė Šiaulių oro uoste, kuriame dislokuoti kariniai orlaiviai. Apžiūrėjęs ką tik į Lietuvą atskridusius NATO naikintuvus F-16, prezidentas į orą pakilo Lietuvos KOP orlaiviu L-39. Skrydis truko apie 40 minučių. Buvo atlikti įvairūs viražai, mirties kilpa. Antrojo piloto vietoje sėdėjęs prezidentas, pats turintis piloto licenciją, jau nusileidęs prisipažino, kad ore kuriam laikui jam buvo leista perimti orlaivio valdymą.

Akivaizdu, jog tokiam skrydžiui, kad jis būtų saugus, KOP vadovybė turėjo būti parinkusi daug patirties turintį orlaivio pilotą. Tokiu pilotu tapo tuo metu vis dar vyr. leitenantas Marius Matulaitis.

Tai pačiais 2004 m. M.Matulaitis buvo apdovanotas NATO medaliu.

Tad kas įvyko ore, kad milžinišką skraidymo patirtį turinčio piloto lėktuvas sudužo? Atsakymo į šį klausimą kol kas nėra. Kariuomenės atstovai atsisako kalbėti apie galimas avarijos priežastis. „Vyksta tyrimas. Daugiau nieko negalime pasakyti“, – teigia kariškiai. Tikimasi, kad daugiau apie avariją bus sužinota ištyrus abiejų orlaivių juodųjų dėžių įrašus.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (3)