„Facebook“ tarnybinių stočių ūkį statys ties poliariniu ratu (3)
„Facebook“ planuoja ties poliariniu ratu pastatyti ištisą „mini-miestelį“, kuriame būtų įrengtos kompanijai priklausančių serverių saugyklos. Apytiksliais skaičiavimais, šiame komplekse įrangos bus tiek, kad ji suvartos energijos kiekį, prilygstantį miestui su 50000 gyventojų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Milžiniška tarnybinių stočių ferma bus pastatyta Švedijos šiaurinėje dalyje, Luleå miestelyje, skelbia įmonė. Tai yra pirmas kartas, kai didžiausią socialinį tinklą valdanti bendrovė nusprendė savo tarnybines stotis įrengti ne JAV teritorijoje. „Klimatas suteiks galimybę tarnybinių stočių aušinimui naudoti vien orą“, - sakė „Aurorum Science Park“ generalinis direktorius Matsas Engmanas, vadovaujantis iniciatyvai paversti Luleå miestelį „Tarnybinių stočių ašigaliu“ ir viliojantis įvairias milžiniškas tarptautines įmones.
„Vertinant statistinius duomenis paaiškėja, kad šiame regione aukštesnė nei 30 laipsnių temperatūra nuo 1961 metų buvo ne daugiau nei 24 valandas. Vidutinė regiono temperatūra yra apie 2 laipsnius aukščiau nulio“, - sakė M. Engmanas.
Luleå yra šiaurinėje Baltijos jūros pakrantėje, vos 100 km atstumu į pietus nuo poliarinio rato, rašo telegraph.co.uk. Pasinaudojant tokia maža vietos temperatūra, „Facebook“ statys tris milžiniškas tarnybinių stočių sales, kurių bendras plotas prilygs 11 futbolo aikščių. Nors kompiuteriai bus aušinami oru, jiems veikti vis vien reikės 120 MW energijos – tokios energijos pakanka 16000 nuosavų namų poreikiams patenkinti, o jos kaina sudaro apie 180 mln. litų per metus.
Tokius energetinius poreikius patenkins elektra iš atsinaujinančių šaltinių, generuojama užtvankų, pastatytų ant Luleå upės. „Luleå upė pagamina du kartus daugiau elektros energijos nei Hooverio užtvanka, taigi, 50 proc. jos elektros energijos eksportuojama iš mūsų regiono. Tai yra energijos perteklius ir mes šiose apylinkėse galėtume nesunkiai tiekti energiją didesniam kiekiui duomenų centrų“, - sakė M. Engmanas.
M. Engmanas taip pat sakė, kad „Facebook“ inžinierius taip pat sudomino vietinio elektros tinklo patikimumas – jis buvo sukurtas taip, kad tiektų energiją šiame regione klestinčiai geležies, plieno ir popieriaus pramonėms. Dar vienas privalumas yra tankus Švedijos optinių laidų tinklas. „Švedijoje greitaeigio optinio interneto sklaida privatiems vartotojams yra didžiausia pasaulyje, taigi, infrastruktūra yra labai gerai išplėtota. O per Suomiją labai nesunku pasiekti Rytų Europą ir Rusiją“, - aiškino M. Engmanas.
Tarnybinių stočių įrengimu Šiaurės Europoje domisi ne tik „Facebook“. 2007 metais „Microsoft“ buvo skelbę apie derybas statyti tarnybinių stočių ūkį Sibire, tačiau tos derybos nebuvo vaisingos. 2009 metais „Google“ įsigijo nebenaudojamą popieriaus gamyklą Hamimoje, Suomijos pietinėje dalyje, kur buvo įrenginėjamas tarnybinių stočių ūkis, tačiau tokį pasirinkimą labiausiai skatino nebrangios elektros energijos iš hidroelektrinių prieinamumas.