Verslininkai: aplinka Lietuvoje investuoti į atsinaujinančius išteklius tinkama, bet dar ne vokiška (1)
„Teisinė aplinka, supirkimo tarifai pagerėjo, tačiau reikia aktyvesnio valdžios įsitraukimo, skatinimo, švietimo, daug teisinių kliūčių – tokios verslininkų mintys skambėjo šiandien surengtoje konferencijoje skirtoje atsinaujinantiems energijos ištekliams, kurioje priimta rezoliucija valdžios atstovams. Savo ruožtu geraisiais pavyzdžiais, kaip atsinaujinantys energijos ištekliai sėkmingai panaudojami Vokietijoje, konferencijoje su lietuviais dalijosi šios šalies verslininkai“, – rašoma pranešime spaudai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vokietija laikoma atsinaujinančios energetikos lydere Europos Sąjungoje. Ji šiuo metu atsisako branduolinės energijos. Vis dėlto Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Mülmenstädtas pabrėžė, kad atsisakymas turi būti toks, kad nebūtų pažeistas šalies eksporto konkurencingumas. Tai jis sakė sveikindamas konferencijos „Atsinaujinančių energijos išteklių darni plėtra Lietuvoje Europos Sąjungos kontekste“ dalyvius.
Pagal ES direktyvas Lietuvoje iki 2020 m. bent 23 procentai energijos turi būti pagaminama iš vėjo, saulės, biokuro ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių. Šiuo metu ši dalis siekia maždaug 20 proc.
Lietuvos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas numato, kad iki 2020 m. transporte turi būti naudojama iki 20 proc. Atsinaujinančių energijos išteklių, elektros gamybai – iki 20 proc., centralizuotai teikiamai šilumos energijai gaminti – iki 60 proc., o šilumos energijai namų ūkiuose iki 80 proc.
„Decentralizuoti energijos gamybą, kad gamintojų būtų labai daug ir sistema neišeitų iš rikiuotės“, – konferencijoje siūlė Jonas Šimėnas, Lietuvos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.
Iš Vokietijos – pažangios ir efektyvios technologijos
Tiek Lietuvos, tiek Vokietijos verslininkai pabrėžė, kad įvairiais skaičiavimais nustatyta, jog, pavyzdžiui, saulės šviesos kiekis krintantis į Lietuvos paviršių yra toks pat kaip ir didžiojoje dalyje Vokietijos teritorijos.
„Vokietijoje saulės, arba fotovoltinės (FV), jėgainės yra įprastas ir abejonių nekeliantis dalykas. Mažoms jėgainėms smulkiems investuotojams saulės daugiau nei pakanka“, – mitus, kad Lietuvoje per mažai saulės, sklaidė Rimvydas Karoblis, bendrovės „Via Solis“ vadovas.
Jo vadovaujama bendrovė konferencijos metu pristatė pažangius Vokietijos kompanijos „SolarEdge Technologies“ sprendimus, 25 proc. padidinančius jėgainės efektyvumą, taip pat itin sumažinančius gaisrų pavojų veiklos bei instaliavimo metu.
„Nežinodami apie naujausias technologijas instaliuotojai montuodavo ne tokius pažangius sprendimus, o konferencijoje mes galėjome pasidalyti savo patirtimi. Šiandien jėgainės savininkas gali žinoti ne tik, ar ji veikia, ar ne, bet ir kokiu efektyvumu veikia atskiri elementai, taip pat realiu laiku identifikuoti iškilusias problemas net ir savo mobiliajame telefone“, – svarbią technologinę pažangą taip pat pabrėžė „SolarEdge Technologies“ vadovas Vidurio Europai Joachimas Nellas.
J. Nellas tikino, kad Lietuva, kaip ir kitos Rytų Europos rinkos, bendrovei yra labai svarbi, čia galima sparčiai plėstis, o investuotojams investicijų grąža yra net spartesnė nei Vokietijoje.
Investicijų grąža – itin patraukli
Pasak Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nario Vyganto Vaitkaus, Lietuvoje elektros energijos supirkimo iš saulės energijos jėgainių tarifas yra netgi geresnis nei Vokietijoje. Jo žodžiais, šiuo metu jis sudaro maždaug 1 Lt/kWh, o atsipirkimas siekia 20 m.
Šiuo metu Lietuvoje skirstomieji tinklai LESTO maždaug 4–5 kW galios saulės jėgainėms taiko elektros supirkimo tarifą 1,44–1,80 Lt/kWh, galiosiantį 12 metų. Skaičiuojama, kad jau po 5–7 metų visos investicijos atsipirktų.
Ketvirtus metus Lietuvoje organizuojamoje konferencijoje itin daug dėmesio skirta teisiniam bei valstybiniam kainų reguliavimui.
„Atsinaujinanti energija vilioja verslininkus, nes investicijų grąža yra patraukli. Šiais šaltiniais vis dažniau domisi ir patys gyventojai, norintys diegti tokias jėgaines ir patys apsirūpinti energija, – sakė vieno iš konferencijos organizatorių Lietuvos–Vokietijos forumo direktorė Rimantė Černiauskaitė. – Tačiau šios srities vystymuisi vis dar trūksta objektyvios informacijos ir politinio palaikymo.“
Teisinė aplinka pagerėjo
Pasak advokatų kontoros „Triniti“ partnerio, advokato Lino Sabaliausko, priimtas atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas yra teigiamas žingsnis siekiant detaliau ir išsamiau reglamentuoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą, jos skatinimo tvarką.
„Tačiau užsitęsęs reikiamų poįstatyminių teisės aktų priėmimas jau beveik metams sustabdė atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą Lietuvoje, – pažymėjo jis. – Todėl siūlytina kuo greičiau patvirtinti reikiamus poįstatyminius teisės aktus, kad AEI energetikos plėtra Lietuvoje galėtų vystytis toliau.“
Konferenciją „Atsinaujinančių energijos išteklių darni plėtra Lietuvoje Europos Sąjungos kontekste“ surengė asociacija Lietuvos–Vokietijos forumas, tarptautinis Birutės Galdikas gamtosaugos labdaros ir paramos fondas kartu su Vokietijoje įkurta asociacija „Hanzos parlamentas“.