Apmokestinus laikmenas, kitąmet autoriai tikisi uždirbti daugiau (15)
Šįmet Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA teisių turėtojams paskirstė 6 proc. daugiau atlyginimų – iš viso 4,34 mln. litų. Tikimasi, kad kitąmet autorinių teisių savininkai uždirbs dar daugiau – dėl išplėsto tuščių laikmenų sąrašo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Anot asociacijos vadovės, AGATA nariai šiuo metu daugiausia uždirba iš televizijų eterio, kur minutė kainuoja brangiausiai, tačiau šiemet augo pajamos iš viešojo maitinimo įstaigose, taip pat parduotuvėse transliuojamos muzikos. „Kad ir koks būtų puikus atlikėjas, kiaurą parą skambantis Mažeikių radijo stotyje, televizinio dydžio atlyginimo, deja, negaus, – aiškina asociacijos AGATA direktorė Agnė Masalskytė. – Jeigu anksčiau didžiąją dalį atlyginimo gaudavo fonogramų gamintojai, dabar vis daugiau pajamų tenka patiems savo įrašų leidyba užsiimantiems atlikėjams.“
Teigiama, kad muzikos leidėjams sumokėtas atlyginimas vis vien atitenka patiems muzikantams, kad ir netiesiogiai. Nuo kelių šimtų iki keliasdešimties tūkstančių litų gauna apie 1,5 tūkst. šalies atlikėjų. Šiemet daugiau kaip 1 tūkst. litų atlyginimą gavo 285 atlikėjai. Kuo daugiau atlikėjo įrašų grojama – tuo didesnis atlyginimas jam tenka. Didžioji dalis surinktų lėšų lieka Lietuvoje – užsienio atlikėjams pervedama daugiau kaip ketvirtadalis už transliacijas, viešą muzikos grojimą, tuščias laikmenas surinktos sumos. 2011 m. pabaigoje dėl muzikos įrašų panaudojimo sutartis su AGATA buvo sudariusios 48 radijo stotys, 35 televizijos, 51 retransliuotojas. Už viešai skambančią muziką daugiausia sumoka du naudotojų tipai – AGATA licencijas įsigijusios parduotuvės ir viešojo maitinimo įstaigos. Asociacija vienija 3,5 tūkst. narių.
Tikisi pajamų iš laikmenų
Nuo šių metų pradžios AGATA administruoja informacijos paketą, kurį teiks kompiuterinės įrangos pardavėjai, o atlikėjams, autoriams, įrašų gamintojams už šalyje realizuotas tuščias laikmenas bus mokamas kompensacinis atlyginimas. Praėjusią savaitę Vyriausybė patvirtino ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarką. Asociacijos prezidentas Rimantas Bagdzevičius neslėpė džiaugsmo pagaliau patvirtinus šią tvarką. „Pagaliau po ketverių metų šnekos, pakeitėme įstatymą atlikėjų ir fonogramų gamintojų naudai. Ilgai kariavome su asociacija „Infobalt“, tačiau tokia praktika (kompensacinis atlyginimas už tuščias laikmenas, – aut. past.) yra Europoje ir visose kultūringose šalyse“, – teigia jis. Skaičiuojama, kad praėjusiais metais iš laikmenų AGATA surinktas atlyginimas nesiekė 200 tūkst. litų. Šiemet tikimasi pirmuosius rezultatus suskaičiuoti rudenį.
Įstatyme yra numatyti kompensacinio atlyginimo tarifai už tuščias garso ir audiovizualines laikmenas bei įrenginius, kuriuos vartotojai gali naudoti filmams ar muzikai kopijuoti. Visų tipų diskai, garsajuostės ir vaizdajuostės pagal įstatymą yra apmokestintos 6 proc. tarifu. Nuo vieno naujo asmeninio kompiuterio kūrėjams atskaičiuojamas atlyginimas sudaro 20 litų. Kompensacija autoriams ir atlikėjams už populiariausią 2–4 GB atminties USB raktą siekia 2 litus. „Tai nedidelė suma nuo prekės kainos, tad niekas nevažiuos į užsienį įsigyti laikmenų, jų kaina vartotojams nepabrangsta drastiškai“, – teigia A. Masalskytė. R. Bagdzevičius kalbas apie tuščių laikmenų pabrangimą vadina blefu ir asmenine prekybininkų tragedija. „Tas pat buvo, kai šiuo mokesčiu buvo apmokestintos garso ir vaizdo kasetės, buvo sakoma, kad jos brangs. Bet jos pigo“, – teigia jis. Vyriausybės patvirtina tvarka numato, kad 25 proc. surinkto tuščios laikmenos kompensacinio mokesčio bus skiriama kultūros skatinimui (Kultūros ministerijai), trečdalis – muzikos autoriams, trečdalis – atlikėjams ir muzikos fonogramų gamintojams, trečdalis – aktoriams ir filmų fonogramų gamintojams. Individualus atlikėjas kompensacinį atlyginimą gaus pagal savo kūrinių populiarumą, filmų kūrėjai – pagal parodymų bei pardavimų kiekius.
Įstatymas nespėja paskui technologiją
Asociacijos „Infobalt“ Europos Sąjungos reikalų ir Intelektinės nuosavybės vadovės Vilmos Misiukonienės teigimu, laikmenų prekiautojai visiškai pritaria, jog autoriams už jų kūrybą privalo būti atlyginta, tačiau, abejoja, ar Vyriausybės patvirtintas kompensavimo ir surinkimo mechanizmas užtikrins jiems tinkamą kompensavimą. „Ydingas yra pats įstatymas, įteisinantis pasenusį autorių teisių sistemos modelį bei įtraukiantis visą sąrašą įrangos ir laikmenų, kurias reikia apmokestinti, mat jo priėmimo procesas vykdomas gerokai lėčiau nei vyksta technologinė pažanga, – teigia ji. – Autorinis turinys šiandien keliasi į debesų kompiuteriją ir greit nebebus siejamas nei su laikmena, nei su kompiuteriniu įrenginiu. Be to, sistema yra visiškai nesuderinama su naujais skaitmeninio turinio platinimo verslo modeliais. Anot V. Misiukonienės, nerimo kelia ir kompensacijos už laikmenas reglamentavimas, kai jos įsigyjamos verslo ar profesinėms reikmėms. „Vartotojai, įsigydami laikmenas profesinėms reikmėms ne iš didmenininkų (o dažniausiai taip ir perkama), nežinos, kokią dalį sumos sudaro minėtasis mokestis, nes tai nebus minima apskaitos dokumentuose. Dėl šios priežasties pirkėjai nebus informuoti ne tik apie galimybę susigrąžinti mokestį, bet ir apie jo dydį. Net ir pati asociacija grąžindama kompensacinį atlyginimą ne visais atvejais galės nustatyti, ar mokestis už atitinkamą laikmeną ar įrangą buvo tikrai sumokėtas“, – sako V. Misiukonienė. Vyriausybė, priimdama nutarimą, įsipareigojo po tam tikro laiko atlikti visos kompensavimo sistemos vertinimą.
