Turbūt ne visi prisimena, jog žaidimų konsolė „Xbox“ savo pavadinimą gavo dėl „Microsoft“ planų rinkai pateikti namams skirtą pramogų sistemą „DirectX Box“. Norėdama sudalyvauti konsolių rinkoje, kurios tuo metu ėmė sparčiai populiarėti, praėjusio tūkstantmečio pabaigoje „Microsoft“ nusprendė panaudoti savo programinių sąsajų „DirectX“, naudojamų „Windows“ skirtų žaidimų kūrimui, potencialą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Nors pirmasis programinės įrangos giganto bandymas ne itin pavyko, tačiau antrasis bandymas – „Xbox 360“ – buvo tikrai sėkmingas, o plonoji konsolės versija tik sustiprino „Microsoft“ pozicijas žaidimų sistemų rinkoje. Ir visa tai prasidėjo nuo to, jog kompanija nusprendė perkelti grupę „nekaltų“ API į konsolių rinką. Dabar gi „DirectX“ atvyksta į operacinę sistemą „Windows Phone“.
Iš pradžių reikėtų priminti, jog „Microsoft“ teko intensyviai dirbti ne vienerius metus, jog pasinaudodama „Xbox“, galėtų užsitarnauti lyderio poziciją žaidimų konsolių rinkoje. Pasirodymas naujoje rinkoje – visada sudėtingas užsiėmimas, lengva suklysti, o progresas visada bus lėtesnis, nei to tikisi analitikai. Todėl nereikia tikėtis, jog greitu metu „Windows Phone“ išmaniųjų telefonų savininkai gaus galimybę, pavyzdžiui, pašaudyti „Crysis 2“ ar kokio kito populiaraus žaidimo virtualiame pasaulyje. Tačiau „Microsoft“ tokiame žingsnyje mato tikrai nemažą potencialą.
Savo laiku originalaus „Xbox“ ir asmeninio kompiuterio panašumas buvo labai kritikuojamas, tačiau „Windows Phone 8“ atveju suderinamumas su visaverte „Windows“ yra svarbiausias aspektas. Beje, „Microsoft“ renginio „Windows Phone Summit 2012“ metu leido aiškiai suprasti: programinis pamatas operacinėse sistemose „Windows 8“ ir „Windows Phone 8“ turi daug ką bendro – tai ir bendras branduolys, daug ir vienodų sąsajų, kurios programinės įrangos kūrėjams leidžia lengviau perkelti programas tarp dviejų platformų.
„DirectX“, matyt, yra viena svarbiausių iš šių sąsajų, kadangi galima prisiminti, jog būtent suderinamumas su „DirectX“ yra ta priežastis, kodėl Mac smarkiai atsilieka nuo „Windows“ stacionarių ir nešiojamų kompiuterių srityje.
„Microsoft“ jau pasirašė susitarimus dėl „Windows Phone 8“ palaikymo su tokiomis kompanijomis, kaip „Havok“ ir „Autodesk“, o renginyje „Windows Phone Summit“ buvo pademonstruotas varikliuko „Havok Physics“ darbas. Svarbiausia čia buvo nuskambėjęs teiginys, jog rodomo virtualaus personažo fizikos perkėlimas į naują platformą užtruko kiek mažiau nei tris savaites.
Žinoma, „Havok“ jau palaiko „Android“, „iOS“ ir kitos platformos, tačiau tai yra dar vienas „akmuo po kaklu“ „Microsoft“ mobiliųjų žaidimų iniciatyvai. Čia taip pat reikėtų pridėti galimybę sukurti programą vidiniu kodu, o tai leidžia kūrėjams gauti prieigą prie žemo lygio API, kurie anksčiau būdavo neprieinami operacinėje sistemoje „Windows Phone“. Tiesa, „Microsoft“ šiuo metu turi sunkumų, kovodama dėl mobiliųjų OS rinkos dalies, tačiau bent jau dabar nebeliks techninių barjerų operacinei sistemai „Windows Phone“ sukurti tokius žaidimus, kaip „Shadowgun“ ir pan.
Be galimybės kūrėjams suteikti prieigą prie tokių įprastų, tačiau galingų instrumentų, kaip „DirectX“, kompanija „Microsoft“ gali pasiūlyti dar vieną pranašumą, kurio neturi „Android“: vieningą aparatinę platformą. Apie „Android“ fragmentaciją daugelis kalba jau seniai ir dažnai, tačiau šios kalbos, deja, vis dar lieka aktualios. Ekspertų teigimu, jei „Android“ žaidimų kūrėjams galėtų pasiūlyti tvirtas bazines charakteristikas, nereikėtų kažko panašaus, kaip „Tegra Zone“ arba „PlayStation Mobile“, siekiant surasti projektą su kokybiška grafika.
„Microsoft“, ruošdama „Windows 8“, atlieka dar vieną aparatinių platformų specifikacijų korekciją (o naujos platformos suderinamumo su „Windows Phone 7“ nebuvimas yra karti piliulė kūrėjams), tačiau kompanija ir toliau laikosi nuomonės, kad turi būti griežtai standartizuoti reikalavimai „geležiai“, o tai žaidimų kūrėjams suteikia aiškius orientyrus, kurie nesikeičia taip greitai, kaip platformoje „Android“.
Pasirinkdama „Qualcomm“ mikroschemą „Snapdragon S4 Plus“, kaip pagrindinį procesorių, ir 1280×768 ekrano raišką, kaip maksimumą, „Microsoft“ mobilizavo savo pusėn pirmaujančias technologijas. Tai pamoka, kurią kompanija išmoko po „Windows Phone 7“ debiuto – ši operacinė sistema veikia tikrai sklandžiai, tačiau naudojo vieno branduolio procesorių „Snapdragon“, kuris paseno (pirmiausia, vartotojų akyse) gana greitai.
Aišku, nė vienas iš aukščiau aprašytų faktorių negarantuoja sėkmės, tačiau jie leidžia spėti, jog žaidimai operacinėje sistemoje „Windows Phone 8“ tikrai turi ateitį. „Microsoft“ pasistengė padaryti viską, kad sukurtų naują galingą, o kartu ir mobilų žaidimų ginklą. Ar ant šio pamato bus pastatytas didelis, tvirtas pastatas – parodys tik ateitis.