„Unreal Engine 3“ – dabar ir „Linux“ sistemose. Ir jokio „Wine“ (4)

2012-08-29

Praėjusiais metais „Epic Games“ perkėlė savo programinį kompiuterinių žaidimų grafikos varikliuką „Unreal Engine 3“ į platformą „Adobe Flash Player 11“. Tai jai padaryti padėjo „API Adobe Stage 3D“, kuris suteikia visaverčio aparatinio 2D ir 3D spartinimo GPU dėka galimybę interneto naršyklėje.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Ne išimtis ir „iOS“ bei „Android“ programos, kuriose nauja galimybė įmanoma dėl „Adobe AIR“ aplinkos. Šių metų pradžioje konferencijoje GDC2012 kompanija pademonstravo, kaip naršyklėje veikia tokia žaidimai, kaip „Dungeon Defenders“ ir „Unreal Tournament 3“, taip pat demo klipą „Epic Citadel“. Deja, tuo metu „Adobe“ programinės priemonės neleido aparatiškai paspartinti vizualizacijos per „Stage 3D“ sistemose su operacine sistema „Linux“. Tokiu būdu visi kiti galėjo naudotis „Unreal Engine 3 Flash“ versija, tuo tarpu „Linux“ gerbėjams teko laukti. Ir laukti su nerimu, kadangi „Adobe“ paskelbė apie „Flash“ eros pabaigą, taip pat ir „Linux“ sistemose, o po paskutinio atnaujinimo kovo mėnesį apskritai susidarė įspūdis, jog „Stage 3D“ niekada neatvyks į „Linux“. Vis tik situaciją išgelbėjo kompanija „Google“, kuri ne tik apsiėmė „Flash“ palaikymo „Linux“ sistemose per savo naršyklę „Chrome“, tačiau žengė dar toliau ir integravo aparatinį „Stage 3D“ palaikymą, kuris nuo šiol veikia ir „Linux“ terpėje. Šiuo metu visa tai naršyklėje „Chrome“ dar atjungta pagal nutylėjimą, tačiau vartotojai naują galimybę gali aktyvuoti savarankiškai, taigi „Unreal Engine 3“ gali būti lengvai veikti ir „pingvinų imperijoje“.

“Phoronix“ forumuose esanti atitinkama tema nurodo, jog „Stage 3D" kol kas ne veltui yra atjungta pagal nutylėjimą: yra tam tikrų klaidų, kalbant apie tekstūras, neišspręsta ir eilė kitų problemų. Antra vertus, kai kurie vartotojai jokių klaidų nepastebi, o tai gali byloti apie neišspręstas problemas aparatinio ir programinio suderinamumo srityje.

Aišku, „Flash“ versija negali būti visaverčiu pakaitalu gimtajam „Unreal Engine 3“ varikliukui, kuris, pavyzdžiui, į „Linux“ sistemą migravo žinomo programinės įrangos kūrėjo Ryan Gordon dėka (pastarajam, matyt, labai patiko žaidimas „Unreal Tournament 3“). Dar 2007 m. gruodį buvo netgi paleista serverių sistema „Linux“ žaidėjams, tačiau greitai projektas be jokių paaiškinimų buvo nutrauktas. Nereikia laukti kažkokių pokyčių ir „Unreal Engine 4“ atžvilgiu. Kol nėra viešai išleista „Unreal Tournament 3 Flash“ versija, „Linux“ vartotojai gali žaidimą paleisti tik kaip „Windows“ versijai skirtą programą per „Wine“.

„Linux“, kaip atviros operacinės sistemos ir žaidimų platformos, svarba paskutiniu metu tik auga. Viso to priežastimi galima laikyti mobiliųjų platformų ir programų parduotuvių sėkmę, kuri labai smarkiai veikia kol kas pačią populiariausią kompiuterių programinę platformą – operacinę sistemą „Windows“. Būsima jos versija „Windows 8“ daugeliui kompanijų parodė, jog „Windows“ ateitis gali labai smarkiai pasikeisti, lyginant su dabar egzistuojančiu bendradarbiavimo tarp asmeninių kompiuterių rinkos žaidėjų modeliu. Pavyzdžiui, „Metro“ programos dabar gali būti pardavinėjamos tik per „Windows Store“, atiduodant „Microsoft“ dalį pelno ir vykdant šios korporacijos reikalavimus. Dar daugiau, „Windows RT“ versija apskritai nenumato stacionariems kompiuteriams skirtų programų versijų diegimo galimybės.

Ši aplinkybė verčia daugelį rinkos dalyvių kitaip pažvelgti į gana išplėtotą, tačiau nelabai populiarią tarp paprastų vartotojų operacinę sistemą „Linux“. Ši platforma po truputį įgauna vis didesnį palaikymą. Pavyzdžiui, „Valve“ pranešė apie savo planus išleisti „Steam“ programinės įrangos versiją operacinei sistemai „Linux Ubuntu“, kad galėtų šiek tiek apdrausti savo verslą. Savaite vėliau kompanija jau buvo sėkmingai perkėlusi į „Linux“ žaidimą „Left 4 Dead 2“. Galų gale, „Linux“ negali priartėti prie „Windows“ dėl daugelio akivaizdžių faktorių, o ir pati „Microsoft“ to neleis padaryti (bent jau artimiausioje perspektyvoje). Būtent paskutinė aplinkybė gali tapti stimulu kompanijoms palaikyti „Linux“ kaip spaudimo įrankį „Microsoft“ politikai ir jos operacinei sistemai „Windows“.