Lietuvai sutikti uždaryti Ignalinos atominę elektrinę (AE) buvo niekuo nepagrįstas politinis sprendimas, už kurį dabar tenka mokėti perkant importuojamą elektros energiją bei planuojant naujus energijos šaltinius, mano Pasaulinės branduolinės pramonės darbuotojų tarybos (angl. World Council of Nuclear Workers - WONUC) prezidentas Andre Maïsseu.

– Kodėl būtent dabar atvykote į Lietuvą?

– Mes norime paremti mūsų narių – Ignalinos AE Nepriklausomos profsąjungos – poziciją ir jų veiksmus, kurių tikslas yra užtikrinti saugumą Ignalinoje bei kartu paremti jų poziciją dėl planuojamos naujos statyti atominės elektrinės. Kalbant apie Ignalinos AE, mes buvome labai nusivylę, kai Lietuva nusileido šantažui ir stojimo į Europos Sąjungos (ES) sutartyje numatė punktą dėl Ignalinos AE uždarymo. Tai buvo visiškai nepagrįstas politinis sprendimas. Jau prieš penkerius metus sakiau, kad tai yra nesąmonė ir po šių dramatiškų įvykių mes kalbėjome apie būtinybę Lietuvai užsitikrinti energetinę nepriklausomybę ir likti atominės energetikos šeimos dalimi.

– Ignalinos uždarymas – neteisingas sprendimas?

– Tai buvo visiškai netikęs sprendimas. Lietuvos vadovybė dėl politinio šantažo iš žaliųjų ES atstovų sutiko uždaryti Ignaliną, tai yra gėda, absurdas, skandalas ir nesąmonė. Dabar tenka už tai mokėti ir jūs mokate labai brangiai: už kilusį nepasitenkinimą turite importuoti energiją, statyti naują elektrinę. Mes kartu su kolegomis iš Ignalinos planuojame kitąmet surengti konferenciją, kurioje pateiksime skaičiavimus, kokia buvo Ignalinos uždarymo kaina. Tai ne vien Ignalinos proceso uždarymo sąnaudos, bet ir ekonominė, ir socialinė kaina. Taip, jūs siekiate gauti daugiau nei 2 mlrd. eurų lėšų iš Europos fondų Ignalinos AE uždarymui, tačiau dar net neaišku, ar iš tiesų jūs visas šias lėšas gausite, nes kol kas yra tik pažadas. Gali būti, jog dėl finansų krizės jūs niekada šių pinigų taip ir negausite. Žinoma, aš tikiuosi, kad visi pažadėtieji pinigai jus pasieks, bet ši suma ir taip sudaro tik trečdalį ar ketvirtadalį visos Ignalinos uždarymo kainos.

Mes ir dabar išgirdome, kad Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija Ignalinai buvo suteikusi veikimo licenziją likus metams iki jos uždarymo. Tai buvo jūsų institucijos, kurią paskyrė jūsų valdžia, sprendimas, kad Ignalina yra saugi ir tinkama tęsti darbą: leidimas antram blokui dirbti buvo išduotas, o po metų jis buvo uždarytas.

– Kokia yra jūsų nuomonė dėl naujos atominės elektrinės?

– Manau, kad tai yra labai protingas sprendimas, jūsų ekspertų pasirinkta technologija yra puiki ir manęs toks sprendimas nestebina, nes inžinieriai, technologai, mokslininkai ir akademikai, dirbantys atominės energetikos srityje Lietuvoje, kaip ir bet kurioje kitoje Europos šalyje, yra protingi, o jų pasirinkimas – kokybiškas. Todėl mes tokį pasirinkimą taip pat remiame. Dėl „Hitachi“ ir „General Electric“ technologijos mes nejaučiame jokio nerimo ir nesitikime sunkumų. Neabejodamas galiu pasakyti, kad ši jėgainė bus patikima ir saugi. Jūs planuojate, kad ji veiks 60 metų, tačiau mes manome, kad ji galėtų veikti ir 70, ir 80 metų. Ir jūs turėtumėte ją pradėti statyti kuo greičiau.

– Ką jūs manote apie rudenį planuojamą referendumą dėl atominės statybos?

– Mes gyvename demokratinėje visuomenėje, tačiau man nerimą kelia vienintelis dalykas – kodėl jūs nešaukėte referendumo dėl Ignalinos uždarymo? Žinote, tai mane labai stebina. Štai dabar dėl naujos atominės elektrinės statybos referendumas bus rengiamas. Pastebiu tarsi dvigubus standartus: vieną dieną viskas atrodo yra balta, o kitą – juoda. Taip, mes gyvename demokratijoje, aš esu iš Šveicarijos, mes dalyvaujame referendume kas tris mėnesius ir aš tam pritariu, manau, kad tai yra tinkamas būdas įgyvendinti demokratiją, tačiau niekaip negaliu suprasti, kodėl nebuvo klausiama žmonių patarimo dėl Ignalinos uždarymo. Manau, todėl, jog jeigu būtumėte klausę Lietuvos žmonių nuomonės apie Ignalinos AE uždarymą, jie būtų pasisakę, kad yra prieš ir reikia pasilikti Ignaliną. Taigi, turite labai keistą demokratiją.

– Atominė energetika yra kritikuojama dėl saugumo: žmonės baiminasi avarijų, branduolinių atliekų laidojimo.

– Kalbant apie bet kokią atominės energetikos technologiją Europoje – su sunkumais nesusiduriama. Šiame sektoriuje dirba patyrę, profesionalūs žmonės ir reikia turėti omenyje, kad jeigu kažkas nutiktų branduolinės energetikos sektoriuje, kas bus atsakingas už pasekmes? Mes. Mes turėsime atsakyti už pasekmes visa savo šeima ir nesame tiek išprotėję, kad rizikuotume, tai reikia turėti omenyje.

Kartais man tenka klausyti žmonių, sakančių kvailus dalykus apie branduolinę energetiką, kai kurie asmenys ir organizacijos yra pareiškę, kad atominė energetika sunaikins planetą. Tai reiškia, kad mes, aš asmeniškai, ruošiuosi sunaikinti planetą – tokiu atveju jūs turėtumėte mane atleisti ir nubausti. Ar mes tikrai ruošiamės sunaikinti planetą? Aš taip pat myliu gėles, paukščius, savo vaikus kaip ir bet kuris kitas žmogus. Prieš kaltinant mus vienais ar kitais dalykais, reikėtų suprasti, kad su atomine energetika dirba daug vyrų ir moterų, kurie taip pat turi vaikų ir jiems tokie pareiškimai yra įžeidimas. Jau labai ilgą laiką įvairios organizacijos mus įžeidinėja.

– Kokia jūsų nuomonė apie atsinaujinančius energetikos išteklius: vėjo, saulės ir kitą energiją?

– Atominė energetika taip pat yra atsinaujinanti, yra technologijų, leidžiančių atominį kurą naudoti vėl ir vėl, tad pirmoji atsinaujinanti energetika yra atominė. Kalbant apskritai apie atsinaujinančią energetiką – kodėl gi jos nenaudojus? Kai kuriose pasaulio šalyse labai naudingos yra vėjo jėgainės, kitur – saulės, o tinkamai suderintas energijos rūšių miksas yra labai naudingas, turi būti pusiausvyra. Mūsų krepšelyje reikia turėti įvairių rūšių energijos šaltinių ir mes atsinaujinančios energetikos nematome kaip konkurento. Žinote, aš ir savo namuose ant stogo įsirengiau saulės kolektorius.

– Ar Ignalinos darbuotojai galėtų rasti darbo naujojoje jėgainėje?

– Na, atominės energetikos technologija yra labai sudėtinga, su ja dirba ir mechanikai, ir fizikai, ir inžinieriai. Kai kuriems jų darbas naujojoje jėgainėje būtų panašus, tačiau kai kurie procesai bus visiškai skirtingi. Deja, į šį klausimą galima atsakyti tik nagrinėjant atominės jėgainės darbo specifiką.

– Ar tai pirmas jūsų vizitas Lietuvoje?

– Čia viešiu trečią – ketvirtą kartą. Manau, kad kiekvienai Europos valstybei vertėtų daugiau sužinoti apie Lietuvą, ypač istoriniu atžvilgiu, juk Viduramžiais Lietuva buvo itin žinoma, kai jūsų ribos siekė nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Ir jūs esate absoliuti Europos kultūros ir istorijos dalis.

– Ačiū jums už pokalbį.

Komentarai (9)