Vakuuminės bombos: visų bombų močios ir tėvai (Video)

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

Alchemist 2013-01-03 14:49
"Net jei sprogimo vietoje dingtų visos dujos ir susiformuotų vakuumas, tai atsiradęs vienos atmosferos slėgio pokytis vargu ar pajėgtų sunaikinti net ir kartoninį tanką..." čia tai biški pezalai (apie susidarantį vakuumą irgi).. bet ta teorinė -1 atmosfera daugiau nei žudanti būtų http://www.youtube.com/watch?v=2WJVHtF8GwI tarkim traukinio vagonas tai ne karotninis tankas.. ir ten abejoju ar bent -0,6 atmosferos slėgis susidaręs.
Kilgoras Trautas 2013-01-03 15:42
, idealus vakuumas lygus 0 atmosferos, jūros lygis ≈ 1 atmosferai. dėl vakuumo poveikio sutinku. Jei aplinkoje staigiai būtu pasiektas nors 0.1 atmosferos vakuumas, gyvų organizmų kraujas užvirtu per kelias sekundes.
HardAxe 2013-01-03 15:45
nepraeitų kelios sekundės ir slėgis atsistatytų...
Kilgoras Trautas 2013-01-03 16:02
Nekalbant apie kažką konkrečiai, nes mes nežinome. Aš turiu omeny teorinį vakuumo poveikį.
Foxman 2013-01-03 16:26
Aš turiu klausimą apie branduolinę bombą: Kas lemia tokį galingą jos sprogimą? Ar dėl to, kad "apšaudant" radioaktyvią medžiagą neutronais, ji pradeda labai staigiai plėstis ir sukuria labai didžiulį slėgio pokytį?
Pjovėjas 2013-01-03 16:47
Jei tik aš gerai pamenu fiziką, tai prasidėjus grandininei reakcijai tiesiog labai greitai išsiskiria santykinai labai didelis kiekis energijos, viskas aplink įkaista, plečiasi ir taip gaunasi BABACH Ir ten viskas vyksta ne "apšaudant radioaktyvią medžiagą neutronais" o tiesiog skylant tos pačios medžiagos atomams (jų branduoliams). Termobranduolinė veikia jau kitokiu principu.
Alchemist 2013-01-03 16:55
-1 tai ne taip supratai biški.. arba blogai išsireiškiau.. Norėjau pasakyt kad lyginant su išorės slėgiu viena atmosfera mažesnis slėgis viduje yra didelis skirtumas, tikrai ne kartoninam tankui nu ten tas teorinis vakuumas momentinis būtų tai kraujas nespėtų užvirt, nes šiaip ar taip širdis dar palaiko slėgį kraujagyslėse.. kita kalba apie seiles... informacijos nuoroda http://imagine.gsfc.nasa.gov/docs/ask_a ... 70603.html
punktyras 2013-01-03 17:28
. Termobranduolinio sprogimo atveju detonaciją sukelia aukščiau aprašytas įprastinis branduolinis sprogimas, sudarantis sąlygas vykti termobranduolinei reakcijai, kuri save palaiko ir jos galingumą riboja tik užtaiso (sunkiojo vandenilio ir ličio, jei gerai pamenu) dydis.
bahuriux 2013-01-03 18:08
punktyrai cia aprasei seno tipo bomba kokios buvo numestos ant japonijos, jei neklystu. Paskui tiesiog plutonio rutuli nekritines mases aplipindavo trotilu vienodai. Sprogus tam trotilui plutonis suspaudziamas i maza rutuliuka irgi pasiekiama kritine mase irgi prasideda nevaldoma grandinine reakcija. Tokiu budu gaunamas mazas lengvas "sprogdiklis" termobranduolinei bombai. Taip patogiau sutalpinti super dideles galios bomba i maza raketos kovine galvute. Cia taip rase tarybinej Lietuvos enciklopedijoj
Foxman 2013-01-03 18:38
O kodėl ta energija virsta į tokią masyvią sprogimo bangą? Dėl to, kad per labai trumpą laiką įkaista medžiaga?
TOMAZZ 2013-01-03 19:06
Sprogimas ivyksta todėl, kad išsiskiria milžiniškas energijos kiekis, kuris tiesiog taip neisisklaido aplinkoje. Ps. termobranduolines bombos veikia jungimosi principu (fusion)
Dvigubas nulis 2013-01-03 19:24
Ar kalbi labiau apie techninę pusę?
Uniklas 2013-01-03 19:56
Mum visą šitą per fizikos pamokas dar aiškino, nu bet jei miegojai tai pamėginsiu iš naujo kiek įmanoma paprasčiau. Tam tikrus urano izotopus "apšviečiant" neutronais (tikiuosi nors apie tokius esi girdėjąs) ir tam urano izotopo branduoliui susidūrus su neutronu kuris į jį atskrenda, tas urano branduolys skyla į kažkokį kitą elementą, tuo pačiu "išspjaudamas" kelis neutronus, kurie savo ruoštu padaro tą patį su kitais urano atomais. Kaskart kai skyla urano branduolys ir lieka "nuolaužos", tai tų nuolaužų suminė masė yra mažesnė už to urano atomo. Kadangi masė yra lygų energijai (vėlgi, elementari fizika), ir laisvos energijos mėgstamiausia forma yra šiluma, tai ji būtent tą ir daro - trūkstama masė virsta į šilumą. Reikia suprast kad perteklinės šilumos kiekis tai ten ne 1 ir ne 2 laipsniai celsijaus. Staigiai kaisdamas oras plečiasi, kas savo ruoštu sukuria smūgine bangą. Visi kiti atominės bombos "efektai" ateina iš tos dalies kai masė virsta energija ir ta energija virsta kuom nors.
Osiris 2013-01-04 10:25
kas per debilai? baldu, namu jiem perdaug? gyvunu negaila? isvis ko tada apie klimato kaita sneka, jei zemes plaucius naikina
Foxman 2013-01-04 14:12
Labai ačiū už atsakymus . Bet kažkaip sunku suvok, kad dėl labai greito temperatūros pokyčio (jei Uniklas teisus) sukuriama tokia didelė smūginė banga (t.y. kaistant sukuriamas milžiniškas slėgio pokytis).
Suplysus_kojine 2013-01-06 02:17
Pirma nuoroda kur su traukinio cisterna. Visa darba padaro ne vidinis, bet isorinis atmosferos slegis. Nukritus slegiui viduje cisternos, jis nebegali presintis isoriniam slegiui (kompensuoti), kuris gniuzdo sieneles, ko pasekoje jos kolapsuoja. Esme yra vidinio ir isorinio slegiu skirtumas. Jei cisternos viduje slegis tampa didesnis nei isoreje, vyksta priesingas procesas, t.y. cisterna suplesoma (sprogsta). Elementaru Del bombu. Bahuriux rase: ....Sprogus tam trotilui plutonis suspaudziamas i maza rutuliuka irgi pasiekiama kritine mase irgi prasideda nevaldoma grandinine reakcija... siuo atveju pasiekiama ne kritine mase, bet kritinis tankis bet ir tuo ir tuo atveju pasekmes vienodos