Vilniaus architektas: reikia galvoti ne apie renovaciją, o kaip į miestą sugrąžinti žmones  (22)

Ar renovavus daugiabučius jie taps patrauklesni būsto pirkėjams? Ar renovacija į didmiesčių miegamuosius rajonus sugrąžins į priemiesčius įsikėlusius gyventojus? Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis sako „ne“. Jis tiki, kad renovacijos procese neužtenka kalbėti vien apie pastatų fasado atnaujinimą. Architektas tvirtina, jog būtina galvoti ir apie butų išplanavimo keitimą bei saugios aplinkos kūrimą.

M. Pakalnis teigia, kad didmiesčio artėjančią „mirtį“ galima nuspėti pagal gyventojų tankį jame. Jei jis neviršija 30 gyventojų vienam hektarui, miestui kyla grėsmė, bankai pradeda nenorėti finansuoti investicinių projektų tokiose zonose.

Vilniaus miesto architektas sunerimęs ir dėl sostinės ateities. Jis teigia, kad didelė dalis vidutinės klasės gyventojų, turinčių mažamečius vaikus, paliko sostinės miegamuosius rajonus ir persikėlė į priemiesčius. O senuosiuose rajonuose likusių gyventojų vidutinis amžius vis auga.

„Miesto kompaktiškumo išlaikymas yra esminis miesto gyvybingumo dalykas. Ir to negalima padaryti vien atnaujinant daugiabučių fasadus“, - Putų polistirolo gamintojų ir vartotojų asociacijos (PPGVA) inicijuotoje diskusijoje „Renovacija 2013 – misija (ne)įmanoma?“ - kalbėjo architektas.

Renovacija – į pensininkus orientuota programa

M. Pakalnis priminė, kad jaunos šeimos jau išsikėlė į priemiestinius rajonus, o mieste esančiuose rajonuose stambiaplokščių daugiabučių namų gyventojų amžiaus vidurkis siekia 51-65 m.

„Kalbant apie renovaciją, tai - į pensininkus orientuota programa. Matome, kad ten, kur vyko nauji plėtros projektai, tiek Lazdynų pietinė dalis, tiek Žirmūnų pietinė dalis, vidutinis gyventojų amžius yra mažesnis“, - teigė specialistas.

Todėl architektas siūlo į daugiabučių atnaujinimo klausimą pažiūrėti per socialinę prizmę. M. Pakalnis siūlo atsakyti į klausimą, kodėl jauni žmonės palieka mieste esančius rajonus.

„Mus iš miesto išvijo urbanistinė struktūra, kuri yra atviro plano, susisiekiantys kiemai. Tai nesaugi struktūra. Mes nematėme galimybės ten saugiai užauginti vaikus“, - kalbėjo architektas.

Tačiau keičiantis visuomenei iš senus daugiabučius palikti skatina ne tik rajono planavimas, bet ir pačių butų planai.

„Pažiūrėkite į senus daugiabučius – prasti santechnikos mazgai, virtuvė maža, visi kambariai vieni nuo kitų atskirti. Šeimoms nepavyksta tarpusavyje bendrauti. O kas dabar yra siūloma naujuose projektuose – didelė erdvė, kuri būtų patogi šeimai bendrauti. Gyvenimo modelis pasikeitė“, - diskusijoje kalbėjo architektas.

Taigi, pasak jo, kyla klausimas – ar seni būstai yra pajėgūs pritraukti jaunus žmones.

„Kalbant apie renovaciją turime kalbėti ne tik apie inžineriją ir projektavimą, bet ir gyvenimo kokybę. Reikia galvoti, kaip jaunus žmones pritraukti į miestą. Būstams reikalingas perplanavimas“, - tvirtino urbanistikos ekspertas.

Ar verta renovuoti lūšnynus?

Diskusijoje Vilniaus miesto vyriausiasis architektas sukritikavo ir naują renovacijos modelį, pagal kurį savivaldybės atrinko neefektyviausius pagal energijos suvartojimą daugiabučius.

„Kai kuriuos daugiabučius galima pavadinti lūšnynais. Ar verta į seną namo renovaciją dėti pinigus?, - retoriškai klausė M. Pakalnis. - Pažiūrėkite į Savanorių pr. rajoną, kur yra prasti namai, prasti butai, ir mes kišime pinigus į renovaciją. Klaidingas kriterijus yra tas, kad reikia renovuoti tai, kas neefektyviausia“.

Specialisto nuomone, vertėtų kai kuriuos daugiabučius tiesiog griauti ir pakeisti naujais pastatais. Minėdamas Olandijos pavyzdį, architektas teigė, kad Amsterdame yra griaunami seni namai ir statomi nauji už tuos pačius renovacijai skirtus pinigus.

„Kuriamos mažesnės erdvės, kur žmonės vieni kitus geriau pažįsta, labiau pasitiki“, - sakė jis.

Taip pat architektas siūlė leisti tarp daugiabučių namų miegamuosiuose rajonuose statyti individualius namus. Atnaujinti daugiabučiai pritrauktų daugiau naujakurių, jei šalia pastato būtų gyventojams leista kurti žaliąsias zonas.

„Esmė renovacijos turėtų būti ne pastatų varžos didinimas, bet miesto atgaivinimas. Renovacija neturi apsiriboti vien šiltinimu – reikia galvoti ir apie miesto perplanavimą, naujas statybas sovietiniuose rajonuose“, - tvirtino diskusijos dalyvis.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Ugnė Karaliūnaitė

(7)
(0)
(1)

Komentarai (22)