Nauja pramoga – super bokštai  (0)

Gyvenamasis bokštas prabangiame Niujorko Manheteno rajone piniguotiems pirkėjams galės pasiūlyti aibę ištaigingų patogumų, rašoma „Forbes“.

Apartamentai, kurių pigiausias kainuos 7 mln. JAV dolerių (18 mln. litų), įstengusiems sukrapštyti reikiamą sumą galės pasiūlyti atskirą priėjimą prie lifto, 3,8 metro aukščio lubas, atskirus tarnų įėjimus, šildomas vonios kambario grindis, o už papildomą kainą galima įsigyti ir vyno rūsį ar atskirus kambarius svečiams. Pastate bus įrengtas 23 metrų ilgio baseinas ir tik gyventojams skirtas restoranas, taip pat bus teikiamos kambarių tarnybos bei vairuotojo paslaugos. Pirkėjai nori vaizdo 425,5 metrų aukščio (Vilniaus TV bokšto aukštis – 326,4 metro) gyvenamasis bokštas duris turėtų atverti 2015 metais. Bendrovių „CIM Group“ ir „Macklowe Properties“ statinys bus trečias aukščiausias pastatas Niujorke – šį pranoks dar nebaigtas 2001 metų rugsėjo 11 kritusių dvynių vietoje statomas „One world trade center“ ir vienu iš Niujorko simbolių laikomas „Empire state building“. „Žmonės trokšta įspūdingo vaizdo. Šis pastatas iš esmės pakeis rinkos tendencijas aukštosios klasės niujorkiečių tarpe“, – nuomonę dėstė prabangaus nekilnojamojo turto (NT) brokeris Jarrodas Randolphas. Vardą nuo pastatymo adreso paveldėjęs „432 Park Ave“ bokštas yra naujausias aukščio lenktynių pavyzdys prabangaus nekilnojamojo turto rinkoje. Kol būsto rinka pamažu atsigauna, NT vystytojai siekia įgyvendinti projektus, kurie būtų laikomi „aukščiausi ir prabangiausi“. Žurnale „Forbes“ teigiama, kad taip siekiama sukurti prestižo aurą, kuri pritraukia aukščiausio lygio pirkėjus. „NT vystytojai siekia išsiskirti iš minios ir išpešti didžiausią kapitalo prieaugį iš žemės vertės“, – sakė J. Randolphas. Lenktynės dėl aukščio Praeityje aukščiausi pasaulio pastatai būdavo pritaikomi biuro poreikiams, kaip kad Čikagos „Willis tower“ pastatas ar „Empire state building“. JAV Aukštų pastatų ir miesto erdvės planavimo tarybos duomenimis, gyvenamieji dangoraižiai pradėjo populiarėti daugiau nei prieš 15 metų, kuomet gyvenimas miesto centre tapo patrauklus aukštas pajamas gaunantiems gyventojams. Tačiau tendencijas smarkiai pakoregavo rugsėjo 11–osios įvykiai. Pučiantis nekilnojamojo turto burbului beveik kiekviename JAV didmiestyje stovėjo bent po kelis gyvenamuosius bokštus, tačiau recesija ilgainiui sustabdė aukščio maniją. Tačiau per pastaruosius metus pastebima tendencija, kad aukštų rezidencijų projektai grįžta į miestus. Vis daugiau JAV miestų vystomi nauji projektai, orientuoti į prabangą ir išskirtinumą. Pastebima, kad laisvų plotų stygių patiriančiame Niujorke, konkurencija dėl aukščiausio ir prabangiausio pastato – kaista. Vos tik pasigirdus kalboms apie karščiausią rinkos žaidėją atsiranda naujas, aukštesnis ir prabangesnis pastatas, kad ir keliais metrais pranokstantis konkurentų vykdomą projektą.

Varžosi ne tik Niujorke

Iki krizės Majamis garsėjo prabangiais NT projektais, tad nekeista, kad atsigaunant būsto rinkai didžiausias Floridos miestas stengiasi neatsilikti nuo kitų JAV megapolių. Kompanijos „Tibor Hollo“ statomas „Panorama“ bokštas turėtų siekti 250 metrų aukštį ir 2016 metais atvėręs duris, taps aukščiausiu statiniu Floridos valstijoje.

Šiuo metu statomo 230 metrų gyvenamojo bokšto, pavadinimu „Echo Brickell“, sumanytojas Kevinas Maloney‘is pasakojo, kad brangių projektų sėkmę lemia žmonių noras gyventi kuo auksčiau ir matyti kuo daugiau. „Turėdami labai ribotą žemės kiekį, norime statyti kuo aukštesnius pastatus, nes kitu atveju iš turimo nuosavybės negalime išpešti daug pridėtinės vertės“, – teigė K. Maloney‘is.

Panašu, kad „Echo Brickell“ projektas atsipirks daug greičiau nei buvo tikėtasi. Siekiant gauti daugiau apyvartinių lėšų, projekto savininkai rinkai pateikė 30 iš 250 apartamentų. Pastarieji buvo išpirkti per mažiau nei parą. Maždaug 460 kvadratinių metrų gyvenamieji plotai viršutiniuose aukštuose kainuoja nuo 50 000 litų už kvadratinį metrą – dvigubai daugiau nei įprasta net ir pačiame prabangiausiame Majamio rajone.

Populiarėja visame pasaulyje

Padangėse įsikūrusių rezidencijų mada užklupo ne vien Jungtines Valstijas. Nenuostabu, kad aukščiausias pasaulio gyvenamas bokštas, 413 metrų į dangų išstipęs plieno ir stiklo kūrinys, šiuo metu stovi Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Dubajuje. Šių metų pradžioje Londone buvo atidarytas 309 metrų aukščio „The Shard“ gyvenamasis bokštas. Šiuo metu šis pastatas aukščiausias visoje Vakarų Europoje. 300 metrų ribą pranokstantys bokštai taip pat raižo Kanados, Monako ir Izraelio padanges.

„NT vystytojams apsimoka statyti ypatingai aukštas rezidencijas. Žemės plotų dideliuose miestuose labai maža, todėl norint maksimizuoti pelną siekiama vieno tikslo – kuo aukščiau“, – pasakojo prabangių nekilnojamo turto projektų kūrėjas Yigalis Zemachas. Pastarasis pridūrė, kad tokios tendencijos naudingos visiems, nes klientai gauna išskirtinius apartamentus su neregėto grožio vaizdu, o verslas maksimaliai išnaudoja turimus resursus ir gali iš to nemažai uždirbti.

Aukštis kainuoja daug

Užsiimantieji aukštų pastatų statyba privalo atsižvelgti į labai didelį kiekį biurokratinių nuostatų bei inžinerinių saugumo reikalavimų. Kartais reikia savo veiksmus derinti su aviacijos priežiūros agentūromis ir užtikrinti, kad dangoraižis nekirs komercinių lėktuvų skrydžio maršrutų.

Aukštiems projektams taip pat reikalingas ir nemažas įstatinis kapitalas. Kuo didesnis pastatas – tuo giliau įkasti jo pamatai. Kartais dėl saugumo po žeme reikia palikti net 6 pastato aukštus. Siaura gyvenamųjų dangoraižių konstrukciją lemia, kad be papildomų priemonių svyravimai viršutiniuose aukštuose būtų nepakeliami, todėl imamasi saugumo priemonių, kurios užtikrintų konstrukcijos stabilumą. Pavyzdžiui, „432 Park Ave“ pastate kas 12 aukštų įrengti dideli cilindrai, kurie veikia, kaip vėjo tuneliai ir taip sumažina pastato svyravimą iki minimumo.

Be kita ko bokštuose turi būti įrengti specialūs greitaeigiai liftai, kadangi paprastuose pastatuose naudojamos kėlimo priemonės tendencingai lėtėja kildamos į viršų. Nauji pastatai taip pat turi atsarginius generatorius, kurie užtikrina, kad liftai veiktų net ir dingus elektrai.

Tačiau nė vienas toks projektas nebūtų įmanomas be turtus sukaupusiųjų noro skirti savo lėšas prabangai. „Gyvenimas aukštai suteikia triumfo pojūtį. Tai statuso simbolis. Klientai perka gerą jausmą ir įvaizdį“, – pasakojo Y. Zemahas

Aut. teisės: Ekonomika.lt
Ekonomika.lt

(5)
(0)
(0)

Komentarai (0)