Fantastika tampa realybe: kuriama žaibiško elektromobilių įkrovimo sistema

Bet juk laikrodžiuose spyruoklės įtempimas kaupia energiją, ne smagračiai! Smagračiai tik paverčia tą sukauptą energiją rodyklių judėjimu. Manau Hmz kalbėjo apie energijos kaupimą besisukančiuose smagračiuose: http://en.wikipedia.org/wiki/Flywheel_energy_storage

Bet ką naudojant, daiktas degraduoja. Ličio jonų akumuliatoriai atminties neturi. Trumpas krovimas mažiau įkaitina baterijas ir jų gyvenimas prailgėja, palyginus su ilgu krovimu. Nebūtina naudoti ličio jonų elementus. Galima naudoti superkondensatorius – talpos didelės nereikia, tik iki kitos stotelės

Šiaip tai dažniausiai ~80 proc. įkrauna greitai, o paskui ilgai reikia laukti, kol 100 proc. pasiekia. Tai čia irgi panašiai turėtų būti.

galima įkrauti per 15 sekundžių, 400 kilovatų įkrova o koks variklio galingumas? na sakykim 50 kilovatu tai autobusas vaziuos 2 minutes, o jei i kalna? 30 sekundziu? o ikrovimo kontaktai kokio svarumo turi but ir kiek kartu atlaikys? plazma is po kontaktu eis pvz 1000 voltu 400 amperu, na gal autobusas bus 500 voltu tai 800 amperu, kaip atrodys kontaktai ziema, kai apsale? kaip krausis? su zaibais ir elektros lankais? tarkim ta pacia sekunde pasikrovimui pasijungia 50 autobusu is 150 autobusu autoparko? kiek transformatoriu sudegs?

Žinoma, tu esi kompetetingesnis mokslininkas, nei ABB kompanijos. Kompanija, kuri užsiima pasauliniu mastu elektros energijos perdavimo įrangos gamyba tiek žemom įtampom, tiek itin aukštom, kaip 330kv ar berods 700kv, tiekia pastočių įrangą ir pan. Teko matyti pastočių spintas 110kv Klaipėdoje - įspūdingai atrodo.

Manau su 80% persistengei. Kodėl tada elektromobilius su namuose prieinamais įkrovikliais laiko įjungę 10val jei galėtų vos porą valandą palaikyti, kad gautum didžiają dalį? Kai tai rašiau, turėjau galvoje ir krovos sulėtėjimą į pabaigą, bet nesugebėjau to išreikšti žodžiais... Turėjo būti "bent nuo", ne "tik iki". O tos 15 sec. reiškia ne kažkokią ribą, kiek galima greitai įkrauti, bet tiesiog kiek laiko autobusas praleidžia laiko stotelėje, kol sulipa keleiviai.

Beje, krovimo stotelės neapsiribokite, kad kokia įtampa ateina iki jų. Gali naudoti kokius supercharger'ius, kurie sukauptų energiją iki kol atvarytų autobusas pasikrauti. Dar galybę kitų dalykų galima sugalvoti, bet mes čia tiesiog fantazuosim, o ne išsiaiškinsim, kaip yra iš tikrųjų, palauksim ir sužinosim. O po 10 metų, neapsimokės jokiu kampu žiūrint pirkti naują transporto priemonę varoma VDV, nes naftos neliko ilgam tam, kad pasiūlytų pigų kurą (pigus dar ir dabar skaitos), tai net dabartinė akumų technologija atrodys labai patraukli. Beje, gal kas žinote, kodėl akumai nėra daromi taip, kad katodą su anodu galėtum pats pakeisti per kelias minutes? Gi tai nėra kažkokia sudėtinga konstrukcija ar brangios medžiagos. O akumai nusidevėja tik dėl to.