Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Rytų Baltijos šalims  (5)

Diskusiją apie gamtinių dujų tiekimo Baltijos valstybėms diversifikavimą reikia plėsti. Nepaisant principinio Europos Komisijos sprendimo statyti regioninį SGD regazifikacijos terminalą vienos iš ES valstybių Suomijos įlankos pakrantėje, verta peržiūrėti galimas alternatyvas. Tokios alternatyvos yra plaukiojantis SGD regazifikacijos terminalas Lietuvoje ir konkuruojančios kuro rūšys. Šiuo straipsniu bandoma atsakyti į klausimą: ar regioninio SGD terminalo statyba yra ekonomiškai perspektyvi?


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Konkuruojantis SGD terminalas Lietuvoje

Regioninis SGD terminalas yra svarbiausia galimybė, leidžianti diversifikuoti gamtinių dujų importą Estijai, Latvijai, Lietuvai ir Suomijai, kurios iki šiol yra priklausomos nuo vienintelio tiekėjo – „Gazprom“.

Keletas tyrimų1, palaikančių regioninio SGD terminalo statybą, pasitiki nesena derybų tarp Europos valstybių ir „Gazprom“ patirtimi, kai pastarasis sutiko padaryti nuolaidų partneriams, turintiems kontraktus su keliais tiekėjais2.

Bet nėra analizių apie situaciją, kai viena iš regiono valstybių – Lietuva – jau pradėjo statyti SGD terminalą. Plūduriuojantis maksimalaus 4 mlrd. kubinių metrų per metus pajėgumo SGD regazifikacijos terminalas neužšąlančiame Klaipėdos uoste bus baigtas statyti 2014 m. pabaigoje3.

Regioninis SGD regazifikacijos terminalas, planuojamas Estijoje ar Suomijoje, yra panašaus pajėgumo – iki 5 mlrd. kubinių metrų per metus. Bendras abiejų terminalų pajėgumas atitinka gamtinių dujų suvartojimo Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Suomijoje apimtį. Abu terminalai varžysis dėl tos pačios kuro vartotojų dalies. Planuojamų išlaidų atsipirkimas nėra aiškus.

Vartotojų trūkumas

Pagrindinė rizika, į kurią privalo atsižvelgti kuro rinkos naujokas, yra ribotas vartotojų skaičius Baltijos valstybėse. Gamtinių dujų dalis Latvijos ir Lietuvos energijos balanse yra santykinai didelė, palyginti su Estijos balansu. Suomijoje suvartojamų gamtinių dujų kiekis yra artimas bendram Baltijos valstybių suvartojamų dujų kiekiui.

Ilgalaikiai tiekimo kontraktai riboja Latvijos ir Suomijos vartotojų susidomėjimą SGD terminaluose regazifikuotomis dujomis: Suomijos „Gasum“ kontraktas su „Gazprom“ baigsis4 2025 m., „Latvijas Gaze“ atnaujino kontraktą su „Gazprom“5 iki 2030 metų. Importuotų SGD kaina turėtų būti labai palanki „Gasum“ ir „Latvijas Gaze“, kad jos pakeistų tiekėją ir iš „Gazprom“ pirktų mažiau dujų.

Importuotos SGD gali būti parduodamos Lietuvoje ir Estijoje nuo 2015-ųjų pradžios, nes tada baigiasi „Eesti Gaas“ ir „Lietuvos dujų“ sutartys6 su „Gazprom“. SGD terminalas Lietuvoje bus baigtas 2015 m. pradžioje. Kad būtų užtikrintas SGD projekto įgyvendinimas, Lietuva įpareigojo visus gamtinių dujų vartotojus pirkti ne mažiau kaip 25 proc. suvartojamų dujų iš regazifikacijos terminalo operatoriaus7. Šis reikalavimas gerokai apsunkina SGD terminalo Suomijoje ar Estijoje galimybę konkuruoti su terminalu Klaipėdoje.

Per ateinančius penkerius metus vartotojų skaičius Baltijos valstybėse padidės labai nedaug. Ankstesnės prognozės apie dujų vartotojų padidėjimą nepasitvirtino. Prieš uždarant Ignalinos AE buvo pranašaujama, kad Lietuva turi padidinti dujų importą iš Rusijos elektros energijai gaminti. Tačiau 2010 m. Lietuvoje pradėjo veikti elektros birža ir dujų vartojimas nepadidėjo taip, kaip buvo numatyta (žr. lentelę).

Metinis gamtinių dujų suvartojimas (milijonais kubinių metrų) 2007–2011 m.

 

2007

2008

2009

2010

2011

Estija

1 003

962

653

701

632

Latvija

1 645

1 665

1 528

1 821

1 604

Lietuva

2 720

3 245

2 727

3 115

3 398

Iš viso 3 Baltijos valstybės

6 368

5 455

5 139

5 637

5 634

Suomija

4 587

4 728

4 446

4 701

4 105

Iš viso

10 955

10 183

9 585

10 338

9 739

Šaltiniai: „Eesti Statistika“, Latvijos centrinis statistikos biuras, Lietuvos statistikos departamentas, EIA

Pagrindinė kliūtis, trukdanti dujų suvartojimui Baltijos valstybėse didėti iki prieškrizinio lygio, yra santykinai aukšta importuotų gamtinių dujų kaina, palyginti su subsidijuojamų atsinaujinančių kuro rūšių (palaikomų ES energetikos ir klimato politikos) kaina.

Kuro kainų varžybos

Rinkose, be konkurencijos tarp kelių dujų tiekėjų ar gamintojų, konkuruojama ir su skystojo ar kietojo kuro gamintojais. Vartotojų elgesiui tokiose rinkose daro įtaką lyginamosios kainos, nesvarbu, ar jos būtų pagrįstos naftos kainomis, ar subsidijomis tam tikroms kuro rūšims.

Todėl jautrūs kainoms Baltijos valstybių vartotojai apsirūpino ar apsirūpina įranga energijai gaminti, suteikiančia galimybę naudoti skirtingas kuro rūšis8. Galimybė bet kuriuo momentu naudoti pigiausias kuro rūšis kompensuoja papildomas išlaidas įrangai, leidžiančiai naudoti dujas, skystąjį ar kietąjį kurą9.

Kainų varžybos Baltijos valstybių kuro rinkose kelia abejonių, ar reikia turėti daugiau kaip vieną regioninį SGD regazifikacijos terminalą. Kad padidintų gamtinių dujų suvartojimą ir pateisintų investicijas net į vieną SGD regazifikacijos terminalą, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Suomijos vyriausybės turi apriboti subsidijas atsinaujinančioms kuro rūšims.

Kam Baltijos valstybėms reikalingas SGD regazifikacijos terminalas, jeigu atsinaujinančių kuro rūšių naudojimas energijos gamybai yra ekonomiškai perspektyvesnis?

SGD kaina

Per Baltijos valstybių regazifikacijos terminalą importuotų SGD kaina tikriausiai nesiskirs nuo SGD kainų kitose Europos rinkose10. To priežastis yra nedidelė regioninės rinkos apimtis, todėl neatrodo, kad bus nustatytos kokios nors regioninės kainos.

Tikėtina, kad SGD kainai darys įtaką gamtinių dujų importas iš JAV11. Rytinėje JAV pakrantėje yra ir bus pastatytos keletas SGD gamyklų, ir jau yra sudaryti pirmieji SGD kontraktai su vartotojais Jungtinėje Karalystėje12. Bet šios dujos bus pristatomos į Europą tik 2018 m. rugsėjį ir jų kaina gali nesiskirti nuo gamtinių dujų, tuo metu tiekiamų vamzdynais, kainos.

Tam yra mažiausiai dvi priežastys. Pirma, gamtinės dujos yra regioninė prekė ir sumažėjusi kaina JAV (dėl skalūninių dujų bumo) nebus taikoma kitose rinkose. Jei skalūnų dujos bus eksportuojamos, prisidės transportavimo kainos, o jei jos bus eksportuojamos kaip SGD, taip pat prisidės suskystinimo ir regazifikavimo kaina. Antra, gamtinės dujos, naudojamos šildymui, yra sezoninė prekė, todėl prisidės ir jų saugojimo kaina.

Numatoma, kad iki 2020 m. suskystinimo apimtis pasaulyje padvigubės, palyginti su 2012 metais13, bet ar tai bus taikoma Europos vartotojams, ekspertų nuomonės skiriasi14. SGD eksportuotojams Azijos kainos yra patrauklesnės dėl ten tebesitęsiančio ekonomikos kilimo ir suvartojimo didėjimo, kuris Europoje nenumatomas.

SGD kaina Europoje negali mažėti taip pat ir dėl to, kad žemesnės kainos neskatins gamintojų ir eksportuotojų. Numatoma, kad Europos rinka bus paskutinėje eilėje ir į ją SGD bus siunčiamos tik esant jų pertekliui15. Todėl viltis, kas Baltijos jūros regione SGD kainos bus mažesnės, nėra pagrįsta.

Reziumė

Daugiau kaip vieno SGD regazifikacijos terminalo buvimas Baltijos jūros regione nėra ekonomiškai pagrįstas. Jeigu regioninis SGD terminalas yra Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Suomijos interesas, tai jis turi būti pareikštas politiniu susitarimu, kuris įgaliotų dalyvius dalintis regioninio SGD terminalo statybos išlaidas. Ar mes galime tikėtis tokio susitarimo, jeigu terminalo vieta bus nustatyta? Priešingu atveju tai bus tik našta vienos valstybės vartotojams. Lietuvos SGD terminalas yra tinkamas tapti regioniniu. Jo statyba jau pradėta ir jis gali laipsniškai didinti savo pajėgumą. Neužšąlantis uostas ir pakankamo pajėgumo vamzdynas su Latvija16 leidžia Klaipėdos terminalui balansuoti kompanijos „Gazprom“ vaidmenį aprūpinant Baltijos valstybes ir Suomiją gamtinėmis dujomis.

Yra viena išankstinė prielaida, nepriklausanti nuo regioninio SGD terminalo buvimo vietos. Latvijos vyriausybė turi būti įtikinta atverti Inčiukalnio dujų saugyklą, jeigu dabartinis „Gazprom“ kontraktas su „Latvijas Gaze“ baigiasi 2017 metais.

Alternatyva – energijos gamybai naudoti daugiau atsinaujinančio kuro. Užuot investavus į SGD terminalo kūrimą, gali būti pelningiau išleisti pinigus kelioms kogeneracinėms elektrinėms ar katilinėms, visose trijose Baltijos valstybėse naudojančioms vietinę biomasę, statyti.

[1] Ramboll Estonia, 'Comparison of LNG Terminals in Paldiski, Muuga, and Inkoo: Compiled Report', Tallinn, March 2010; Booz & Co., 'Analysis of Costs and Benefits of Regional Liquefied Natural Gas Solution in the East Baltic Area, Including Proposal for Location and Technical Options under the Baltic Energy Market Interconnection Plan', Milan, November 2012; ICDS, 'Connecting the Baltic States to Europe's Gas Market' by Matthew J. Bryza & Emmet C. Tuohy, Tallinn, March 2013.

[2] e.g. «Газпром» пошел на скидки, РБК daily, 20.02.2012; «Газпром» снизит цены на газ для Европы на 10%, Vedomosti.ru, 17.02.2012.

[3] Until the end of 2015 when the pipeline connection between Klaipėda–Kuršėnai will be expanded the terminal will work on half capacity (Liquefied natural gas (LNG) terminal. Business plan. AB Klaipėdos Nafta, February 2013).

[4] http://www.gazprom.com/press/news/2010/november/article106005

[5] Gazprom Ties Latvia Into Longer Deal, Nefte Compass, 11.02.2009.

[6] http://www.gazprom.com/press/news/2013/april/article159722

[7] Lithuania’s gas importers do not want to be forced to buy gas from LNG terminal, BNS, 28.02.2012.

[8] e.g. Eraküte viib Jõgeva soojuse tootmise taastuvkütusele, Delfi.ee, 26.03.2013; Fortum: kaugküte on kohaliku katlamaja küttest odavam, Delfi.ee, 09.05.2012.

[9] This is and will be affordable only for relatively big or wealthy consumers or energy producers.

[10] In case the LNG is supplied via one of the terminal in Europe (e.g. Zeebrugge) the transport costs will be added (EPRG, The Cost of Improving Gas Supply Security in the Baltic States, Pierre Noël, Sachi Findlater & Chi Kong Chyong, Working Paper in Economics 1204, Cambridge 2014, p. 19).

[11] Veskimägi unistab Ameerika odavast gaasist, Postimees, 26.03.2013.

[12] Centrica signs long-term North American LNG export contract with Cheniere, Centrica.com, 25.03.2013.

[13] World Energy Forum & IHS CERA, 'Energy Vision Update 2011. A New Era for Gas', 2011, p. 4.

[14] OIES, 'The Impact of Globalising Market on Future of European Gas Supply and Pricing: the Importance of Asian Demand and North American Supply', Howard V. Rogers, January 2012.

[15] Excess supply of LNG will be caused by the commercialization of the shale gas projects in Asia (mostly in China), shale gas projects in Europe will be commercialized around 2020 and be more modest than expected (JRC, 'Unconventional Gas: Potential Energy Market Impacts in the European Union', 2012).

[16] The expansion of the pipeline connection between Latvia and Lithuania will be finished in 2013(Joint Risk Assessment of Security of Gas Supply of Estonia, Latvia, Lithuania, 2012 pp. 37-38), which enables to store the re-gasified LNG (imported via floating LNG terminal in Klaipeda) in Latvia's UGS and sell it to other consumers in the region (even in Finland after the commercialization of the Balticconnector pipeline between Estonia and Finland).

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Geopolitika
Geopolitika
Autoriai: Andres Mae
(15)
(0)
(0)

Komentarai (5)