Saugaus eismo specialistas: techninės apžiūros griežtinamos tam, kad centrai turėtų didesnį verslą  (12)

Dar prieš trejus metus pareigūnai gyrėsi, kad žuvusiųjų per autoavarijas sumažėjo perpus. Deja, tai tik sausi skaičiai, o padėtis keliuose – tragiška: avarijų aukų jau nebemažėja, o pastarieji mėnesiai paženklinti skaudžiais kelių gaidelių išpuoliais, rašoma „Kauno dienoje“.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Prie sėkmingai praėjusį dešimtmetį suveikusių eismo saugumo priemonių kūrimo svariai prisidėjęs Vigilijus Sadauskas įsitikinęs, kad po šturmo teko atsitraukti, nes aukščiausi generolai užsnūdo ant laurų, o šiuo metu pajėgas meta ne ten, kur didžiausias gaisras.

Nuo praėjusio dešimtmečio vidurio į karą keliuose mestos naujos priemonės netrukus davė teigiamų rezultatų – iki 2010 m. keliuose žuvusių žmonių skaičių pavyko sumažinti daugiau nei perpus. Vis dėlto laimėtas tik mūšis. Aukų skaičius nebemažėja, o skaudžių kelių gaidelių išpuolių padaugėjo.

– Kaip pasirinkote priemones, kurios padėjo sumažinti žmonių aukų? – "Kauno diena" pasiteiravo buvusiam Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamentui vadovavusio technikos mokslų daktaro V.Sadausko.

– Pirmiausia pabandėme atsakyti į klausimus: kodėl įvyksta eismo įvykiai ir kurie iš jų pasibaigia mirtimi. Priežasčių buvo įvairių, bet labiausiai buvo pastebima, kad net 16–18 proc. visų avarijų padaro jaunuoliai, vairuotojo pažymėjimą turintys metus ar dvejus. Iki šiol neištaisyta pagrindinė klaida: vairavimo mokyklos neatsakingos už tuos mokinius, kurie vėliau patenka į eismo įvykius. Mokinius egzaminuoja "Regitra", bet ir ji už nieką neatsakinga. Kai reikėdavo, mes net nesugebėdavome gauti duomenų, kiek vairuotojų yra gavę pažymėjimus, kurioje mokykloje jie mokėsi, kiek kartų laikė egzaminus, kiek vėliau padarė pažeidimų.

Valstybei nereikia, kad kas nors prisiimtų atsakomybę. Politikai tik žaidžia saugaus eismo žaidimus. Pavyzdžiui, griežtina techninės apžiūros reikalavimus, nors dėl prastos transporto priemonių techninės būklės įvyksta tik 1 proc. eismo įvykių. Akivaizdu, kodėl tai daroma – kad techninės apžiūros centrai turėtų kuo didesnį verslą. Mes kiekvieną saugaus eismo priemonę įteisindavome tik tada, kai atlikdavome tyrimą ir galėdavome pasakyti, kad tai padės sumažinti mirčių skaičių. Buvo rengiamos koncepcijos, kurios pirmiausia popieriuje parodydavo prognozuojamą naudą ir galimas problemas. Tik po imdavomės idėjų įgyvendinimo. Dabar į tai nebesigilinama. Aš klausiu: kaip keliuose žuvusių žmonių skaičių sumažins techninių apžiūrų sugriežtinimas? Man atsakyti nesugebama.

– Kurias iš jums pavykusių įteisinti priemonių galėtumėte pavadinti sėkmingiausiomis?


– Buvo įteisinti nauji vairuotojų mokymo reikalavimai, privalomi saugos diržai visiems transporto priemonės keleiviams, specialios kėdutės vaikams, žieminės padangos, įjungti šviesų žibintai visą parą, sumažintas greitis gyvenvietėse, numatyta galimybė konfiskuoti transporto priemonę už pakartotiną vairavimą esant neblaiviam, peržiūrėta baudų sistema. Ir tai tėra dalis visų sėkmingai suveikusių priemonių. Pakeitimai daug kam nepatiko, bet jie buvo priimti. Per televiziją ir radiją nuolat buvo transliuojamos socialinės reklamos saugaus eismo tema, buvo rodomos specialistų pokalbių laidos. Tai veikė kaip prevencinės priemonės.

– Padėtis nebegerėja. Kodėl tos prevencinės priemonės nebeduoda daugiau naudos?


– Kai Lietuvos eismo saugumo grandai daugiau nei prieš dešimt metų nuvažiavo į Suomiją ir ten klausė, kodėl gera eismo saugumo padėtimi pasižyminčioje šalyje skiriama tiek daug lėšų ir dėmesio saugumui didinti, suomiai nesuprato klausimo. Mūsų priemonės davė naudą, bet mes iškart pasakėme, kad ji trumpalaikė. Jei nesiimsime papildomų veiksmų, nieko nebus.

– Ar per porą metų kas nors galėjo pasikeisti?

– Daug kas pasikeitė, bet svarbiausia, kad kai kas nesikeičia į gerąją pusę – tai vairuotojų mokymas. Jei norite, galite atsidaryti vairavimo mokyklą ir dalyti vairuotojų pažymėjimus.

– Norite pasakyti, kad šiandien vairuotojo pažymėjimą gauti lengviau nei anksčiau?

– Aš noriu pasakyti, kad vairuotojo pažymėjimas ir toliau neturi nieko bendra su gebėjimu saugiai vairuoti. Anksčiau veikusios priemonės tapo nebe tokios efektyvios, nes kiekvienas žmogus prisitaiko prie sistemos, ją reikia nuolat keisti, tobulinti. Bausmės buvo sugriežtintos, bet jas jau laikas peržiūrėti. Pavyzdžiui, visi vairuotojai jau žino, kur stovi greičio matuokliai. Vadinasi, metas įdiegti sektorines greičio matavimo sistemas, kurios skaičiuoja vidutinį įveiktos atkarpos greitį. Pavyzdžiui, įveikei atkarpą nuo Vilniaus iki Kauno vidutiniu 115 km/val. greičiu – gauni baudą. Niekas nelėks 150 km/val., žinodamas, kad paskui turės stovėti kelyje, kad negautų baudos. Reikia turėti omenyje, kad daugėja įvykių, kai vairuotojai apsvaigę nuo narkotinių medžiagų. Todėl kai kurias baudas reikia padidinti, kai kurias galima ir panaikinti. Priemonių pasaulyje yra įvairių, jas reikia vis keisti, tačiau trūksta noro.

Kai visiems aiškinome, kad už greičio viršijimą galima bausti transporto priemonės savininką, ją konfiskuoti, teisininkai aiškino, kad tai prieštaraus ES teisei, nors tokios priemonės buvo taikomos Vokietijoje. Įteisinome. Suveikė.

– Kokios efektyvios priemonės dar buvo apsvarstytos, bet nebuvo įgyvendintos?

– Buvo numatyta, kad visiems naujiems vairuotojams per pirmus dvejus metus būtų privalomi mokymai. Pavyzdžiui, pusmetį pavažinėji ir vėl pagilini įgūdžius. Ir tai turi daryti ne tie patys, kurie mokė. Dabar yra taip, kad pažeidęs taisykles jaunuolis vėl gali grįžti lavinti įgūdžių į tą pačią mokyklą, kuri nesugebėjo jo išmokyti.

Siūlėme racionalią išeitį sulaikytiems neblaiviems vairuotojams – galimybę įsigyti įrangą, kuri leidžia automobilį užvesti tik papūtus į alkotesterį. JAV įrodyta, kad vairuotojo pažymėjimo atėmimas nėra efektyvi priemonė. Be pažymėjimo vairuotojas gali netekti darbo. Tada kenčia jo šeima, valstybė turi mokėti pašalpą. Pilietis neprarastų vairuotojo pažymėjimo, darbo, išlaikytų savo šeimą. O už pasitikėjimą jis valstybei mokėtų mėnesinį įrangos nuomos mokestį. Įranga ne tik leidžia užvesti automobilį tik papūtus į alkotesterį, bet ir rodo, kur automobilis yra. Svarstėme, kad toks mėnesinis mokestis galėtų siekti 300 litų. Laimėtų visi.

Politikams buvo siūloma ir esminių sistemos pertvarkų – numatyti, kad viena institucija kontroliuotų eismo saugumo sritį. Šiuo metu transporto priemonių registracija rūpinasi Vidaus reikalų ministerija, o jų technine būkle – Susisiekimo ministerija. Žemės ūkio technikos registracijos ir techninės būklės klausimus kuruoja Žemės ūkio ministerija. Švietėjiškas eismo dalyvių, tarp jų ir moksleiviams skirtas, akcijas organizuoja Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota Lietuvos automobilių kelių direkcija, o saugaus eismo mokymo programas mokyklai rengia Švietimo ir mokslo ministerija. Vairuotojų sveikatos klausimus nagrinėja Sveikatos apsaugos ministerija, vairuotojų parengimu rūpinasi Susisiekimo ministerija, o vairuotojų pažymėjimus išduoda Vidaus reikalų ministerijos kuruojama "Regitra". Tikra mišrainė, o ne saugaus eismo užtikrinimo sistema.

– Kada galime tikėtis naujų efektyvių sprendimų?

– Kai eismo saugumo sistemą vėl kurs didžiausi profesionalai. 2004 m. Susisiekimo ministerijoje pradėjusiam formuotis Saugaus eismo departamentui buvo iškeltas uždavinys sumažinti keliuose žuvusių žmonių skaičių per pusę. Iki 2010 m. tą uždavinį įvykdėme. Bet atėję nauji vadai, atsiėmę apdovanojimus už šalies pasiekimus saugaus eismo stiprinimo srityje, nusprendė, kad šioje srityje viskas paprasta, todėl departamentą suskubo reorganizuoti į skyrių. Jame liko keli žmonės. Dalis žmonių išėjo, kitai daliai nusviro rankos. Tad toks ir rezultatas. Pavyzdžiui, keičiant baudų sistemą, nueita lengviausiu keliu: padauginta iš dviejų. Todėl, pastačius bent vieną automobilio ratą ant žaliosios vejos, teks mokėti 200 litų baudą, o jei magistralėje važiuosite prieš eismą, bauda bus mažesnė. Kuriuo atveju mažesnis pavojus? Kol nebus grąžinti kompetentingi žmonės, taip ir bus. Anksčiau saugaus eismo programas rengdavo specialistai mokslininkai, todėl jas tvirtinanti komisija ir Vyriausybė nedrįsdavo prieštarauti.

Policija turi skirti daugiau dėmesio eismo dalyvių kontrolei ir prevencijai keliuose. Juk akivaizdu, kad policijos patruliavimas kelyje drausmina eismo dalyvius. Šiandien galbūt būtų pavykę išvengti tragiškų įvykių, jeigu būtų laiku reaguojama į piliečių pranešimus apie pavojingai važiuojančius vairuotojus. Klestintis nebaudžiamumas keliuose skatina daryti naujus nusikaltimus ir nesiskaityti su kitais eismo dalyviais.

Politikai, pramogų ir verslo atstovai, sporto žvaigždės savo pavyzdžiu turi rodyti, kad automobilį reikia vairuoti atsakingai. Šiuo metu žiniasklaidoje galima rasti ne vieną pranešimą apie gerai žinomą asmenį arba visuomenės veikėją, kuris arba vairavo neblaivus, arba buvo pagautas smarkiai viršijantis greitį, arba įvykdęs eismo įvykį pasišalino iš įvykio vietos. Šie žmonės net nėra viešai gėdijami, iš jų nesulaukiama viešo atsiprašymo už padarytą nusižengimą.

Lietuvos keliai – pavojingiausi ES


Lietuviai vairuotojai mėgsta pakalbėti apie klaikias vairavimo sąlygas Lenkijoje arba Rumunijoje, tačiau išties patys pavojingiausi keliai ES – Lietuvoje.

Milijonui šalies gyventojų tenkančių žuvusių žmonių keliuose skaičius 2007–2010 m Lietuvoje greitai mažėjo. Tokia sparčia pažanga pasigirti galėjo vos kelios kitos ES narės, tačiau prieš keletą metų padėtis pasikeitė. Kitos šalys ir toliau džiaugėsi pažanga, o Lietuvoje jis labai sulėtėjo. Latviją, Bulgariją, Lenkiją, Rumuniją ir Graikiją į priekį praleidusi Lietuva pagal milijonui gyventojų tenkančių mirčių skaičių nukrito į paskutinę vietą ES.

Eismo įvykių Lietuvoje nedaugėja, tačiau negalima pamiršti, kad žmonių mažėja.

Pagrindinė eismo įvykių Lietuvoje priežastis: žema eismo kultūra keliuose. Tai pasireiškia nepagarba vienų kitiems, skubėjimu, neatsakingumu. Ne tik piktybiški pažeidėjai pamiršta, kad automobilis – didelio pavojaus šaltinis.

Vairuotojų daromas pagrindinis pažeidimas – leistino ir saugaus greičio viršijimas. Nemažai nelaimių įvyksta dėl neblaivių eismo dalyvių – vairuotojų, pėsčiųjų, dviratininkų – kaltės.

Daug Lietuvoje eksploatuojamų automobilių yra seni, nesaugūs. Per autoavarijas tokiais automobiliais važiuojantys žmonės nukenčia labiau.
Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Kauno diena
Kauno diena
Autoriai: Tadas Širvinskas
(4)
(0)
(0)

Komentarai (12)