Lukas Valatka. Trumpas žvilgsnis į internetą ir jo vietą mūsų gyvenime (0)
Sveiki. Turbūt neseniai išlipote iš lovos, bet jau spėjote pasitikrinti elektroninį paštą, atnaujinti Twitter būseną, nusiųsti draugui akimirkas iš baliaus, o šiuo metu ramiai žiūrite vaizdo įrašus internete arba skaitote naujienas Taip, visi šie malonumai, taip pat bankinės operacijos, eBay aukcionai, NASA palydovų nuotraukos yra pasiekiamos akimirksniu beveik kiekviename pasaulio kampelyje. Kieno gi dėka? Be abejo, interneto.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Internetas - tai milžiniškas orkestras. Nepaisant to, jog internetu naudojamės kasdien, daugeliui veikimo principas tebėra paslaptis. Internetą reikėtų įsivaizduoti kaip didžiulį kabelį, juosiantį visą pasaulį. Prie šio kabelio yra prisijungę šimtai milijonų serverių, kompiuterių, maršrutizatorių, išmaniųjų šaldytuvų bei kitų prietaisų. Taip sudaromas tinklas, kuriame nariai gali tarpusavyje komunikuoti - siųsti ir priimti duomenų paketus.
Kiekvienas prietaisas, prisijungęs interneto tinklo, gauna unikalų adresą, vadinamojo interneto protokolo identifikacinį numerį, arba IP. Žinant tam tikro prietaiso IP, galima su juo komunikuoti iš bet kurio pasaulio kampelio - svarbu turėti interneto prieigą.
Atsukame laikrodį keliai šimtmečiais atgal - pasiuntinukai, pašto balandžiai, pašto karietos - pasaulį bandyta sujungti įvairiausiais būdais, per ilgus amžius. Pirmasis rezultatų atnešęs išradimas yra telegrafas, kurio dėka visa Šiaurės Amerika, vėliau Europa buvo apraizgyta tinklais ir atsirado galimybė siųsti įvairaus ilgio žinutes. Bet visa tai buvo lėta ir nepatogu. 1950-aisiais metais Kalifornijos universiteto mokslininkai, remiami JAV gynybos ministerijos, kurios biudžetas Šaltojo Karo metais buvo išties įspūdingas, išsiuntė pirmąją žinutę ARPAnet tinkle. Ši data yra laikoma interneto pradžia, nes žinutės siuntimo principas priminė dabartinio internetinio tinklo pradžią.
Bėgant metams projektas tapo viešas, mokslininkai atskyrė visa tai nuo gynybos ministerijos. Atsirado gausus būrys interneto pionierių, kurių dėka technologija tapo globaliu reiškiniu.
Šiais laikais net 2 milijardai žmonių visame pasaulyje naudojasi internetu. Internetas stipriai pakeitė įvairias mokslo sritis, valstybių ekonomiką, netgi socialinius dėsnius bei įpročius. Verslas praktiškai neįsivaizduojamas neturint savo zonos internetinėje erdvėje. Viso pasaulio mokslininkai bendradarbiauja ir jungiasi vieningiems tikslams, palaiko ryšį. Informacijos paieška tapo kaip niekada sparti - surasti tai, kas galbūt glūdį kažkur toli toli užtenka sekundės, dviejų. Bendravimas tapo neatskiriamas nuo interneto - skirtingi kraštai bei tautybės susijungia realiu laiku. Atstumai išnyko, sienos griuvo. Dabar netgi kabeliai tapo nebereikalingi norint tapti interneto dalimi. Pala pala, kaip tai? Norite pasakyti, jog kabelius jau galiu atiduoti į medžiagų supirktuvę?
Na, skubėti nevertėtų. Bet šiek tiek patyrinėkime, ką gi šiandienai mums žada belaidis internetas. Šiais laikais tai tapo bene kasdienybe. Bene kiekviename telefone yra galimybė belaidžiu būdu prisijungti prie interneto, dar kitaip, mobiliuoju internetu. Skaityti DELFI, plepėti Facebook’e, Instagram’inti bei kita. Taip pat WIFI ryšys. Daugelis net nesusimąstome, bet tai ir yra ta ateitis, kurią mokslininkai įsivaizduoja - kuomet kabeliai egzistuos tik mituose, o visuomenė taps belaide.
Prie belaidžio interneto plėtros itin pluša privatus sektorius. Google, teikianti internetines paslaugas, yra nemažai investavusi į belaidžio interneto plėtra trečiojo regiono šalyse. Kompanija užsakė prototipinius oro balionus, kurie kabėdami virš žemės paviršiaus galėtų tiekti belaidį internetą sunkiai prieinamiems bei nutolusiems regionams.
Smagu tai, jog galingiausios pasaulio šalys taip pat investuoja į belaidžio interneto plėtrą. 2012 metų pradžioje JAV prezidentas Barack’as Obama patvirtino 10 milijardų JAV biudžetą, skirtą belaidžio interneto plėtrai šalyje. Tokios pinigų sumas rodo, jog ši koncepcija yra itin perspektyvi ir netolimoje ateityje pasaulis turėti tapti dar labiau belaidis.
Nors ir kaip tobulai atrodytų interneto ateitis, tiksliai funkcionuojančių sistemų šiame pasaulyje nėra. Internetas niekada nebuvo suplanuotas, kaip, pavyzdžiui, metinis Vokietijos ar Didžiosios Britanijos metinis biudžetas. Ekspertai mėgsta pabrėžti, jog internetas gimė ir masiškai išsikerojo būtent atsitiktinumo dėka, ir dėlto kyla įvairių problemų, kaip antai intensyvaus srauto DDOS atakos, kiberįsilaužimai, kurie praktiškai gali paveikti tiek įprastą provincijos pilietį, tiek multimilijoninį verslininką. Nestabilios vyriausybės internetą gali išnaudoti okupaciniams tikslams, korporacijos gali sužaisti nešvarius žaidimus ir pajungti šį gyvį savo naudai. Pirmieji interneto pionieriai pastebi, jog sistema turi būti pertvarkyta iš naujo norint išvengti kiberkrizės - taip, ne ekonominės, bet skaitmeninės krizės, kurį atneštų daugybe nuostolių verslininkams, valstybėms, net ir visiems mums.
Taigi, internetas, galima drąsiai teigti, yra viena nuostabiausių žmogaus idėjų per pastaruosius 2 šimtmečius. Tai sistema, atvėrusi praktiškai neriboto masto komunikacijos galimybes. Kaip ir kiekvienas išradimas, internetas turi trūkumų, tad belieka tikėtis, jog mūsų kartos didieji protai sugalvos kažką efektyvaus. O kol kas džiaukimės akimirka - išnaudokime pilną interneto potencialą. Atraskime daugiau, nei socialiniai tinklai ar elektroninis paštas. Kas žino - galbūt interneto dėka tapsite jauniausiu milijonieriumi, o galbūt atrasite toli skriejančią egzoplanetą, pilną žalių žmogeliukų. Truputis ryžto bei noro atrasti!