Naujausias užsienio kompanijų, tokių kaip „Siemens“, „Samsung“ ar „Mitsubishi“, projektuojamas vėjo jėgaines drąsiai galima vadinti milžinėmis: jų vienos mentės ilgis siekia beveik 100 metrų. Tokios gigantės dabar dažniausiai kyla nebe sausumoje, bet jūrose. Vėjo jėgainės keliasi į jūras, kadangi jose pučia stipresni vėjai ir yra galimybė statyti gerokai didesnius jėgainių parkus negu sausumoje. O ilgesnės mentės leidžia vienai jėgainei pagaminti daugiau energijos.

Šiaurės jūroje, prie Škotijos pakrantės, 2013 m. spalį iškilo šiuo metu galingiausia pasaulyje „Samsung“ kompanijos sukurta 7 MW galios vėjo jėgainė, kurios kiekvienos iš trijų rotoriaus menčių ilgis siekia 83 metrus. Šios jėgainės sparnai sukdamiesi aukščiausiame taške pakyla net 196 m virš jūros lygio. Palyginimui, aukščiausias Lietuvoje dangoraižis „Europa“ siekia 146 m.

Kiekviena iš trijų naujosios jėgainės menčių sveria 30 tonų. Viena tokia jėgainė gali generuoti pakankamai elektros, kad užtektų 4800 namų. Šiuo metu dar vyksta bandymai, o komercinė elektros gamyba turėtų būti pradėta 2015 m.

Danijos bendrovė „Vestas“ turi dar didesnių užmojų: kartu su kompanija „Mitsubishi“ ji kuria net 8 MW galingumo jėgainę „V164“, kurios rotoriaus diametras sieks 164 m., o kiekvienos mentės svoris – 32 tonas. Didžiausia Danijos energetikos įmonė „Dong Energy A/S“ ketina plėsti jūrų vėjo jėgainių parką prie Jungtinės Karalystės krantų ir jame statyti šias „Vestas“ jėgaines, kurių šiame parke gali iškilti daugiau nei 30.

Prancūzijos kompanija „Areva“ taip pat pranešė apie planus kurti 8 MW galingumo vėjo jėgainę. Planuojama, kad pirmasis jos prototipas prie Prancūzijos krantų bus išbandytas 2015 m., o masinė gamyba prasidės 2018 m. Šios jėgainės kiekvienos mentės ilgis bus 90 m. Bendrovė planuoja, kad tokios jėgainės iškils prie Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės krantų.

Kiek mažesnės galios jūrų vėjo jėgainės jau įrengiamos masiškai: pavyzdžiui, „Siemens“ kompanija Vokietijoje, prie Juisto salos Šiaurės jūroje įrengs du vėjo jėgainių parkus „Gode Wind 1“ ir „Gode Wind 2“ su iš viso 97 jėgainėmis, kurių kiekvienos galingumas bus 6 MW. Bendras jėgainių parkų galingumas sieks 582 MW.

Jėgainės jūrose – naudingesnės

Daugelis kompanijų galingesnes negu 3,5 MW vėjo jėgaines šiuo metu projektuoja tik jūroms: jūrose daugiau erdvės plėsti jėgainių parkus, pučia gerokai stipresni vėjai, be to, galima statyti jėgaines su gerokai didesniais sparnais ir taip efektyviau gaminti elektrą.

„Vėjo jėgainės pagaminamos energijos kiekis tiesiogiai susijęs su jos rotoriaus užimamu plotu. Kuo didesnio ploto apskritimą „nubrėžia“ jėgainės sparnai, tuo daugiau energijos jėgainė gali pagaminti pučiant tokio pat stiprumo vėjui; net palyginti nedidelis skirtumas tarp sparnų ilgio lemia pastebimą skirtumą“, – aiškina vėjo energiją Lietuvoje plėtojančios bendrovės „4 Energia“ direktorius Tadas Navickas.

Lietuvoje dabar populiariausios sausumos jėgainės, kurių mentės ilgis yra 41 m. Šių jėgainių mentės užima maždaug 5278 kvadratinių metrų plotą. Pasaulyje jau paplitusių jūrų vėjo jėgainių mentės ilgis yra 60 m, jos užima maždaug 11,3 tūkst. kv. metrų plotą. O „Samsung“ jūrų vėjo jėgainių mentės ilgis yra 83 m, toks rotorius užima net 21,6 tūkst. kv. metrų plotą.

Tiesa, pasitaiko atvejų, kai didelės jėgainės statomos ir sausumoje. Pavyzdžiui, kompanija „Enercon“ yra sukūrusi 7,5 MW galingumo sausumos vėjo jėgaines. Turbinos yra įrengiamos ant prieš tai pastatomų masyvių betoninių bokštų, jų rotoriaus diametras siekia 126 m, rotorius užima 12,67 kv. m plotą. Tačiau, pasak T. Navicko, tokios jėgainės gali būti įrengiamos tik toli nuo gyvenamųjų vietų, ir mažai tikėtina, kad jų statyba taps masiniu procesu.

Ar jėgainės-milžinės iškils Lietuvoje?

Šiuo metu sausumos teritorijoje Lietuvoje daugiausia įrengta 2 MW galingumo „Enercon E-82“ jėgainių, kurių mentės ilgis siekia 41 m. Yra ir 2,3 MW galingumo „Siemens SWT-2.3-101“ jėgainių, kurių mentės ilgis yra 50,5 m. Pačios galingiausios – 2,75 MW galingumo „Vestas“ jėgainės.

Kokios jėgainės gali būti statomos Lietuvos teritorijoje Baltijos jūroje, paaiškės patvirtinus šalies bendrąjį jūrinės teritorijos planą ir atlikus reikiamus tyrimus. Pasaulyje šiuo metu labiausiai paplitusios jūrų vėjo jėgainės yra 3,6 MW galingumo, jų mentės ilgis siekia 60 m.

Lietuvos vėjo energetikų asociacijos (LWEA) direktorius Stasys Paulauskas pažymi, kad nors plėtojant Lietuvoje jūrų vėjo energetiką jėgainės būtų importuojamos iš užsienio, platformos, ant kurių stovėtų jėgainės, galėtų būti gaminamos Lietuvoje.

„Jūrų vėjo jėgainių plėtra atneštų naudos Lietuvos ekonomikai. Jau dabar vyksta specialistų rengimas, o mūsų pramonės įmonių pastatytos platformos yra naudojamos įrengiant vėjo jėgaines, pavyzdžiui, Šiaurės jūroje. Tokios platformos statomos Klaipėdos uosto gamykloje, jas gabena lietuviški laivai. Tokiu būdu kuriamos darbo vietos. Labai svarbu, kad Lietuvos pramonė neimportuoja visų technologijų, bet svarbius dalykus kuria ir pati. Jei vėjo jėgainės ims dygti prie mūsų krantų, tokie procesai dar labiau sustiprės ir bus visapusiškai naudingi“, – sako S.Paulauskas.

Jam pritaria ir T.Navickas: „Skirtingai nei sausumoje, kur pamatams tenka tik iki 10 proc. visų investicijų, jūriniuose vėjo parkuose pamatų įrengimui tenkanti dalis investicijose išauga iki daugiau nei 30 proc. Jei Lietuvos pajūryje iškiltų, tarkime, 400 MW galingumo jūrų vėjo jėgainių parkas, Lietuvos pramonės įmonės sulauktų šimtamilijoninių, o gal ir milijardinių užsakymų.“

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai (48)