Kas, kiek ir iš ko uždirba internete?  (7)

Kokios verslo sritys labiausiai klesti internete ir kokios jų perspektyvos netolimoje ateityje? Kaip keisis pats pasaulinis tinklas? Ir kas nugriebia daugiausia grietinėlės: tamsioji ar šviesioji interneto pusė?

Kai 1989 m. Ženevoje Timas Bernersas Lee atvėrė savo mažo kabineto duris CERN (Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija) laboratorijoje ir pirmą kartą prisėdo prie projekto „World Wide Web“, jis dar nežinojo, kad išras tai, ką dabar vadiname pasauliniu tinklu ir kad būtent šis tinklas pakeis milijonų žmonių gyvenimą visame pasaulyje. Šiandien, prabėgus 25 metams nuo tos dienos, daugelis pradeda ir baigia dieną internete. Kasdien vieni kitiems išsiunčiame šimtus milijonų žinučių, pasidalijame 20 mln. nuotraukų ir išleidžiame bent 15 mln. JAV dolerių paslaugoms bei prekėms internete pirkti.

Dar svarbiau tai, kad mes nebesijungiame prie interneto (kaip tai darydavome seniau su keisčiausius garsus leidžiančiais modemais), mes esame nuolat prisijungę dėl išmaniųjų telefonų ir kitų įrenginių, tad žinome, kas vyksta aplink, naršome po savo failus debesyse ir t. t.

Internetas ne tik papildė žmonių kasdienybę, bet ir pakeitė verslo taisykles. Būtų sunku įsivaizduoti sėkmingą verslą be interneto svetainės ar paskyros socialiniame tinkle. Ir visi puikiai žinome, kas nutiko pirmiesiems į internetą numojusiems ranka – jie pražuvo ir niekas jų nepamena. Kas šiais laikais spausdina nuotraukas, perka keliones iš agentūros ar stovi eilėje banke, kad pervestų pinigus iš vienos sąskaitos į kitą? Žinoma, yra tokių keistuolių, bet mes juk kalbame apie šiuolaikinius žmones.

Šviesioji interneto pusė

Kadangi žmonės vis labiau tingi ir turi vis mažiau laisvo laiko, jie vis dažniau apsiperka internetu. Tiesa, lietuvių pomėgis apsipirkti internetu gana menkas – nors šiek tiek lenkiame Rytų Europos vidurkį (2,4 proc.), vis dar smarkiai atsiliekame nuo Vakarų Europos (pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje – 10 proc.) ar JAV.

Elektroninių parduotuvių ateitis tapoma šviesiomis spalvomis: jos augs, tuo užsiimančių verslininkų ir bendrovių tik daugės, o didžiausias prieaugis bus kiniškų parduotuvių, mat Kinijai nepakanka pigiomis prekėmis užversti pasaulį, jai reikia pigiomis prekėmis užversti ir internetą. Komunistinės šalies vyriausybė nusprendė skirti paramą vidutinio dydžio verslui, nusprendusiam prekiauti internete. Pagrindinis tikslas – pasiekti, kad prekyba internetu per ateinančius penkerius metus priartėtų prie 10 proc. ribos. Pasak Niujorke įsikūrusios tyrimų bendrovės „eMarketer“, Kinijos el. prekybos pardavimas 2012 m. siekė 110 mlrd., o 2013 m. – 181 mlrd. JAV dolerių. Prognozuojama, kad 2015 m. pardavimas Kinijoje pasieks 358 mlrd. JAV dolerių, o pačiose Jungtinėse Valstijose – 492 mlrd. dolerių.

Šiandien JAV yra daugiau nei 102 tūkst. el. parduotuvių. Be jokios abejonės, didžiausia ir sėkmingiausia yra „Amazon“. Jos pajamos praėjusiais metais siekė 74,45 mlrd. JAV dolerių (26 proc. augimas, palyginti su 2012 m.). Antros pagal dydį el. parduotuvės ir internetinio aukciono „eBay“ pajamos siekė 16 mlrd. JAV dolerių. Trečioje sėkmingiausių el. parduotuvių sąrašo vietoje – japonų „Rakuten“ su metinėmis 5,5 mlrd. JAV dolerių pajamomis.

Jeffas Bezosas, bendrovės „Amazon“ įkūrėjas ir vykdomasis direktorius, teigia, kad „dabar tinkamiausias metas būti „Amazon“ klientu. Gali skaityti el. knygą oro uoste ir skrisdamas. Jei reikia pagalbos, pakanka paspausti mygtuką „Mayday“ ir akimirksniu prisijungęs gyvas žmogus padės išspręsti visas problemas ar pamokys naudotis „Amazon“ planšetiniu kompiuteriu. Taip pat užsakyti siuntiniai nuo šiol pristatomi ir sekmadieniais, o greitai juos skraidins droidai.“

Bendrovės netolimos ateities planuose – prekyba aukščiausios klasės garsiausių mados namų drabužiais, taip pat siekis sugalvoti tinkamiausią prekybos maisto produktais modelį, kad pienas ir salotos į namus atkeliautų su kitomis užsakytomis prekėmis. Priminsime, kad „Amazon“ buvo įkurta kaip el. knygų parduotuvė.

Beje, trumpam grįžkime prie pamirštųjų ir ignoravusiųjų internetą. Ranka numojusi į muzikos prekybą internetu, muzikos pramonė, turėjusi tūkstančius parduotuvių ir darbo vietų, o garso įrašus platinusi antikine laikmena (archeologai spėja, kad ji buvo vadinama CD), prarado viską. Iš to išlošė „Apple“, nes tuometis jos vadovas Steve’as Jobsas sugalvojo, kad piratauti (vogti muziką) – tolygu žaloti savą karmą, ir žmonės to daryti visai nenori, tad jiems reikia patogios vietos apsipirkti internete. Idėja virto muzikos parduotuve „Apple iTunes“. Joje jau parduota 25 mlrd. dainų.

Praėjusiais metais muzikos, kino filmų, knygų ir programėlių „Apple“ pardavė už 10 mlrd. JAV dolerių, o nuo kiekvieno kliento išleisto dolerio sau pasiliko 30 centų. Ar tai daug, priklauso nuo požiūrio. Pačiai „Apple“ tai nėra reikšminga suma, mat ji 2013 m. turėjo 171 mlrd. JAV dolerių pajamų (37 mlrd. JAV dolerių pelno). Kur kas svarbesnė „Apple“ parduotuvė yra jos pardavėjams. Vien programėlių kūrėjams „Apple“ iki šios dienos yra sumokėjusi 15 mlrd. JAV dolerių.

Socialiniai tinklai

Jau rašėme, kad „Facebook“, „Twitter“ ir kitų socialinių tinklų efektas pasauliui – milžiniškas. Jie iš esmės pakeitė ir vis dar keičia tai, kaip perduodamos naujienos, pramogaujama ar bendraujama su draugais. Prieš penkerius metus verslas dar galėjo sau leisti ignoruoti „Facebook“ efektą, o šiandien jis jau supranta (kaip ir pasaulyje dar gyvi likę diktatoriai ar norintieji jais būti), kokia tai jėga, ir siekia ją paversti savo rinkodaros strategijos dalimi.

Pajamas socialiniams tinklams generuoja reklama. Tinkle „Facebook“ buvo išleista 5,7 proc. visų reklamos pinigų internete, o „Google“ nusigriebė net 32,4 proc. (spėjama, kad „Google“ paslaugos viena ar kita forma sudaro 40 proc. kasdien naršomo interneto turinio). Praėjusiais metais visame internete parodyta reklama kainavo 117,6 mlrd. JAV dolerių (paaugo 13 proc.).


Ar didelis „Facebook“ pyragas? Daugiau nei 100 mlrd. JAV dolerių vertinamos bendrovės pajamos siekė 7,87 mlrd. JAV dolerių (63 proc. augimas, palyginti su 2012 m.), o juk dar prieš porą metų „Facebook“ pajamos vos siekė milijardą. Tad visai nekeista, kad bendrovė pastaruoju metu labai aktyviai superka konkurentus ir jai patikusias įmones.

Vienas pirkinių – programėlė „WhatsApp“ – socialiniam tinklui atsiejo 19 mlrd. JAV dolerių. Tik antrą kartą istorijoje technologijų bendrovė parduodama taip brangiai ir pirmą kartą istorijoje taip brangiai parduodamas startuolis. Pati „WhatsApp“ irgi yra socialinis tinklas, taigi socialinių tinklų kūrimas ir siekis privilioti reklamą išliks greičiausiai augančia interneto industrija ir pelningu verslu, kurį galima išplėtoti turint minimalias pradines investicijas ir tikintis, kad jus greitai pastebės ir nupirks didieji rykliai.

Antra pagal pajamas, bet ne pagal žinomumą – kinų bendrovė „Tencent“, užsiimanti ne tik socialiniais tinklais, bet ir el. komercija. Jos pajamos siekė 6,96 mlrd. JAV dolerių. Mikrožinučių socialinio tinklo „Twitter“ pajamos augo 110 proc. iki 665 mln. JAV dolerių.

Didžiausia problema didėjant pajamoms iš reklamos, su kuria kovoja tiek „Facebook“, tiek kiti, – netikri reklamos paspaudimai ir rodymas socialiniuose tinkluose, tai yra kai vienos bendrovės kuria netikrus vartotojus, o kitos bendrovės moka pinigus už reklamos rodymą gyviems žmonėms, nors reklama iš tiesų rodoma neegzistuojantiems žmonėms. Manoma, kad iš netikrų „Facebook“ anketų kūrimo praėjusiais metais kažkas uždirbo 200 mln. JAV dolerių, o iš netikrų „Twitter“ pasekėjų kūrimo – 360 mln. JAV dolerių. Taip, Lietuvoje ne itin populiaraus tinklo „Twitter“ pasekėjai vertinami brangiau nei „Facebook“ draugai.

Tamsioji interneto pusė

Lygiai taip pat kaip ir mes, internetas turi ir savo tamsiąją pusę. Ten klesti nelegalūs ar tik iš dalies legalūs verslai, sukiojasi neaiškios asmenybės, kuriamos svetainės, prie kurių taip paprastai neprisijungsi, jose prekiaujama ginklais, narkotikais ar žmonėmis. Tamsesnėje interneto pusėje (o iš tiesų labai dažnai atogrąžų salose) įsikūrusios ir lošimo bendrovės (mat taip valstybių vyriausybėms su jomis sunkiau kovoti), kurios bando formuoti priklausomybę azartiniams žaidimams, nes žino, kad daugeliui sunku jiems atsispirti.

Tyrimų bendrovės „H2GC“ ataskaita atskleidžia, kad bendrovės, organizuojančios azartinius lošimus, 2013 m. gavo 36 mlrd. JAV dolerių pajamų. Didelė dalis šių pinigų liko Europos Sąjungos (ES) šalyse, nes daugelyje JAV valstijų azartiniai lošimai internete yra nelegalūs. Populiariausi azartiniai lošimai internete ES šalyse yra šie: sporto lažybos (4 mlrd. eurų), kazino (2,5 mlrd. eurų), pokeris (1,9 mlrd. eurų) ir bingas (926,6 mln. eurų).

Tikimasi, kad azartinių lošimų verslas iki 2018 m. augs po 10 proc. kasmet, nes didelė dalis pirmos kartos žaidėjų senstelėjo, bet pomėgio žaisti neatsisakė. Prie jų dėl agresyvios lošimų bendrovių rinkodaros aktyviai jungiasi jaunoji karta. Kitas augimą skatinantis veiksnys: planšetinių kompiuterių ir išmaniųjų telefonų populiarumo didėjimas. Visai neseniai dar buvo neįmanoma lošti pokerio ne naršyklės lange iš pinigų.

Trečias veiksnys – ir vienas svarbiausių – JAV pradėta azartinių lošimų internete legalizavimo procedūra, mat šimtai tūkstančių JAV pensininkų nori lošti ne tik savaitgaliais besilankydami lošimo namuose, bet ir savo jaukiuose namuose. Kuklus pavyzdys: praėjusių metų lapkritį azartiniai lošimai internete tapo legalūs Naujojo Džersio valstijoje ir iki metų pabaigos spėjo uždirbti 8,3 mln. JAV dolerių.

Jau artimiausiu metu lošti bus galima Kalifornijos, Kolorado, Havajų, Ilinojaus, Ajovos, Luizianos, Masačusetso, Misisipės ir Pensilvanijos valstijose. Joms prognozuojamos 7,4 mlrd. JAV dolerių metinės pajamos jau 2017-aisiais.

Kai kalbama apie tamsiąją interneto pusę, negalima nepaminėti pornografijos industrijos ir adresų, besibaigiančių .xxx. Nors įprasta manyti, jog trečdalį interneto sudaro pornografiniai ir erotiniai tinklalapiai, kaip teigia neurologijos profesoriai Ogi Ogasas ir Sai Gaddamas knygoje „A Billion Wicked Thoughts“ (liet. „Milijardas nedorų minčių“), išties 1 mln. lankomiausių tinklalapių sąraše pornografinio ir erotinio pobūdžio tinklalapiai sudaro vos 4 proc., o paieškos sistemose suaugusiesiems skirto turinio paklausimai sudaro tik 13 procentų.

Žinoma, .xxx tinklalapių kasdien sukuriama tūkstančiai, tačiau daugumos jų niekada niekas nepamato. Kadangi nė viena agentūra pasaulyje neužsiima pornografinio pobūdžio tinklalapių monitoringu, sunku pateikti tikslius skaičius, bet spėjama (remiantis „Internet Filter Software Review“ tyrimu), kad vien JAV pornografijos industrija internete verta 10–13 mlrd. dolerių, o pasaulio mastu – net 96 mlrd. JAV dolerių (įtraukiant ne tik internetą, bet ir striptizo klubus, parduotuves ar filmų nuomą viešbučiuose).

Beje, ar žinojote, kad didžiausi pornografinio turinio teikėjai ir suaugusiesiems skirtų filmų užsakovai JAV yra ne kokie nors mafijozai iš Kinijos ar Rytų Europos, bet tokios visiems žinomos bendrovės kaip automobilių gamintoja „General Motors“ ar telekomunikacijų bendrovė „AT&T“? Kaip teigiama Chriso Hedgeso knygoje „Empire of Illusion“ (liet. „Iliuzijos imperija“), kurią rašant atlikta išsami 2006 m. pasaulinės pornografijos industrijos analizė, bendrovei „General Motors“ priklausanti įmonė „DirecTV“ kiekvieną mėnesį kabeliniais tinklais išplatina iki 40 mln. pornografinių vaizdo įrašų, o „AT&T“ teikia skaitmeninės televizijos paslaugas ir suaugusiesiems skirtą turinį už papildomą mokestį.

„2014-ieji bus tolesnės interneto evoliucijos lūžio taškas. Mobiliosios technologijos, mobilusis internetas, daiktų internetas jau artimiausiu metu pakeis kiekvieno gyvenimą labiau, nei įsivaizduojate. Prasideda išties esminiai pokyčiai“, – teigė Marissa Mayer, bendrovės „Yahoo!“ vykdomoji direktorė, Davose vykusiame ekonomikos forume. Pasak jos, ne tik jos bendrovė dirba su dar labiau suasmeninamu interneto turiniu ir paslaugomis, teikiamomis tiesiai naudotojui į jo išmanųjį telefoną. Paieškos bendrovės, tokios kaip „Yahoo!“ ir „Google“, greitai apie savo paslaugų naudotojus turės tiek duomenų (jiems leidus ar neleidus), kad galės sukurti vadinamuosius interesų profilius, ir paieškos sistema žinos, ko jūs ieškosite dar prieš jums pradedant tai daryti.

Tos pačios nuomonės yra ir Larry Page’as, bendrovės „Google“ vienas įkūrėjų ir dabartinis vadovas. Pasak jo, šių dienų kompiuteriai, nors ir labai spartūs, yra kvailoki, nes nežino, kuo mes išties užsiimame, ir mūsų nepažįsta. Tad netolimoje ateityje mūsų kompiuteriai žinos ne tik tai, kur mes esame, bet ir tai, ką darome, pavyzdžiui, sėdime „Cofee Inn“, geriame kavą ir rašome šį tekstą. Tad paieškos sistema ieškos rezultatų, susijusių su rašomu tekstu, o tik užvėrus teksto redaktoriaus langą iškart atsivers el. pašto programa ir pasiūlys laiško šabloną redaktoriui su prikabintu tekstu.

Billas Gatesas mano, kad internetas ateityje taps ir puikia vieta studijoms. Savo įkurtos bendrovės „Microsoft“ renginyje „Faculty Summit“ jis pasakė savo nuomonę apie ateities švietimo sistemą, kurioje internetui tenka labai svarbi vieta: „Po penkerių metų internete galėsime visiškai nemokamai rasti geriausias paskaitas. Būdamos vienoje vietoje jos bus vertingesnės nei būdamos bet kuriame universitete. Vietoj 50 tūkst. JAV dolerių studijų žinomame universitete bus galima rinktis kursus internete, kainuojančius vos 2 tūkst. JAV dolerių.“

Išties, studijos internete sparčiai populiarėja, jas baigusieji vietoj įprasto darbo renkasi būti laisvai samdomais specialistais ir dirba iš namų bet kuriam pasaulio darbdaviui. Studijų internete plėtra spręs ir universitetų perpildymo problemą, nes kasmet norinčiųjų studijuoti prestižiškiausiuose pasaulio universitetuose skaičius drastiškai didėja, o nauji universitetai nekuriami taip sparčiai.

Tinklo atvirumo problema

Interneto kūrėjas T. Bernersas Lee, apie kurį užsiminta straipsnio pradžioje, į interneto ateitį žvelgia pesimistiškai: „Kai kūriau pasaulinį tinklą, daug galvojau apie tai, kad tai turėtų būti atviras, neutralus ir universalus tinklas, į kurį bet kas galėtų dėti bet ką. Žinoma, nesitikėjau, kad žmonės ten dės išties bet ką.“ Interneto tėvui daugiausia nerimo teikia tai, kad internete veikiančios bendrovės, ypač telekomunikacijų, siekdamos uždirbti daugiau pinigų gali sunaikinti tą atvirumo ir universalumo principą. „Neutralumo principas paprastas: bet kokia informacija, kurią matome kompiuteryje ar išmaniajame telefone, nepriklausomai nuo to, kas ją sukūrė, iki mūsų atkeliauja nevaržoma, niekam nesuteikiamas prioritetas.

Tačiau pastaruoju metu vis daugiau telekomunikacijų bendrovių tikisi, kad žmonės mokės papildomai už interneto spartą ar už tam tikros informacijos greitesnį pasiekimą. Pavyzdys būtų kol kas nesamas kokio nors socialinio tinklo susitarimas su telekomunikacijų bendrove, kad, tarkim, jų tinklalapyje įkelta vaizdo medžiaga būtų rodoma sparčiai, nors vartotojas moka už lėčiausią internetą“, – aiškina T. Bernersas Lee. Jei tokių susitarimų atsirastų vis daugiau, dingtų interneto atvirumas, o pats internetas pradėtų skaičiuoti paskutinius gyvavimo dešimtmečius ar net metus. Beje, pats T. Bernersas Lee ir jo vadovaujama tarptautinė organizacija Pasaulinio tinklo konsorciumas artimiausiais metais žada daug dėmesio skirti šios problemos viešinimui.

Aut. teisės: Žurnalas „Valstybė“
Žurnalas „Valstybė“

(18)
(7)
(11)

Komentarai (7)