„Nemirtingo“ automobilio vizija pamažu tampa realybe  (2)

Trileriuose rodomos kvapą gniaužiančios avarijos, po kurių vairuotojai stebuklingai lieka sveiki ir patys išsikapanoja iš nuolaužų krūvos, jau šio dešimtmečio pabaigoje nebeturėtų stebinti. Iki 2020-ųjų „Volvo“ žada sukurti beveik visiškai nuo sužeidimų apsaugantį automobilį. Tiksliau – švedų inžinieriai pasišovė apsaugoti vairuotojus nuo jų pačių klaidų.


Nors klausti „kam to reikia?“, švelniai tariant, yra naivoka, tačiau „Volvo“ strategai parengė gluminančiai tiesmuką atsakymą – „dėl pinigų“. Atmetus visus moralinius-emocinius aspektus, vidutinio statistinio piliečio gyvybė visose civilizuotose šalyse yra įkainota kone cento tikslumu ir, priklausomai nuo valstybės ekonominės galios, vertinama nuo beveik 7 mln. dolerių Amerikoje iki maždaug 13 tūkst. dolerių Tadžikijoje (Lietuvoje vieno žmogaus gyvybės kaina ekonomine prasme lygi 400 tūkst. litų).

Kadangi kasmet viso pasaulio keliuose įvyksta maždaug 1,2 mln. avarijų, kuriose sužalojama ir pražudoma iki 50 mln. žmonių, pačiais optimistiškiausiais skaičiavimais dėl to patiriama apie 450 milijardų JAV dolerių nuostolių kasmet. Tai ne tik neuždirbti pinigai, bet gydymo bei reabilitacijos išlaidos, įvairios invalidumo ir našlaičių pašalpos, kurios palengvina visų sąžiningų mokesčių mokėtojų pinigines. T. y. cinikų pareiškimai, esą greičio viršijimas, saugos diržų nesisegimas bei kitų esminių saugios elgsenos kelyje principų ignoravimas – jų pačių reikalas, stipriai prasilenkia su tiesa.

Dėl šių priežasčių nuo pat susikūrimo dienos „Volvo“ itin daug dėmesio skyrė automobilio saugumui ir užpatentavo įspūdingai daug šios srities išradimų. Švedai pirmieji sugalvojo trijų taškų saugos diržo sistemą, sukūrė kinetinę energiją avarijų metu sugeriantį automobilio kėbulą, pradėjo montuoti šonines oro pagalves bei vaikiškas kėdutes galinėje sėdynėje.

Šviežiausias akibrokštas Giltinei – naujuose modeliuose pradėtos montuoti saugos oro pagalves pėstiesiems. Priekinėje mašinos dalyje esantys jutikliams užfiksavus neišvengiamą susidūrimą su pėsčiuoju, sistema 10 cm kilsteli variklio dangtį ir iš po jo iššauna maždaug trečdalį lango bei priekinius statramsčius dengiančią „U“ formos oro saugos pagalvę.

Kokias automobilio sistemas ir kaip labiausiai reikia tobulinti, sufleruoja ir speciali „Volvo“ ekspertų komanda, jau bemaž 40 metų vykstanti į visas avarijas, kuriose tik dalyvauja šios markės automobiliai. Nepriklausomai nuo policijos išvadų, šie specialistai patys analizuoja kaip realiomis sąlygomis veikė pasyvaus ir aktyvaus saugumo sistemos, o prireikus detalesnių tyrimų – išperka mašinos likučius ir gabena juos į savo laboratoriją. Beje, Geteborge esančiame itin moderniame „Volvo“ bandymų centre per metus padaroma apie 400 avarijų imitacijų. Testams įrengti du 150 metrų ilgio tuneliai ir vienas besisukantis tunelis, kuriame inžinieriai gali pakeisti priekinio ir šoninio susidūrimo kampus ir net išbandyti automobilio kritimą į tvenkinį. Visi šie dalykai nuo 2000-ųjų iki šiol jau padėjo perpus sumažinti avarijų, vairuojant „Volvo“ automobilius, skaičių.

Pastaraisiais metais švedai itin daug dėmesio skyrė automatinio stabdymo sistemai „City Safety“. Incidentus keliuose analizuojančių struktūrų statistika byloja, kad maždaug pusė vairuotojų neturi pakankamai greitos reakcijos, todėl du trečdaliai avarijų miestuose įvyksta judant nedideliu (iki 30 km/val) greičiu.

Ekspertų skaičiavimais, automobilio greitį prieš susidūrimą su pėsčiuoju sumažinus greitį nuo 50 iki 25 km/val., mirtinų sužalojimų rizika sumažėja net iki 85 proc. Pirmosios „City Safety“ versijos savarankiškai sustabdydavo automobilius jei šie judėdavo iki 30 km/val. Naujausiuose „Volvo“ modeliuose elektronika ne tik susidoroja su didesniu priešincidentiniu greičiu, bet ir atpažįsta pėsčiuosius. Elektroninės automobilio „akys“ reaguoja į didesnius nei 80 cm ūgio žmones, atsidūrusius važiavimo trajektorijoje. Jei vairuotojas nereaguoja į garsinius įspėjimo signalus bei prieš akis mirksinčią raudoną šviesą, mašinos kompiuteris automatiškai aktyvuoja stabdžius.

Bendrai susidūrimo riziką „City Safety“ sumažina maždaug 20 proc. Ši sistema laikoma bene svarbiausiu inžinierių laimėjimu po saugos diržų ir kinetinę energiją sugeriančio kėbulo konstrukcijos išradimo.

Visą šią savaitę projekto „Geležiniai spąstai“ komanda su partneriais tikrino nemokamose patikrose užsiregistravusių Lietuvoje važinėjančių „Volvo“ automobilių būklę vienu saugumo aspektu – ar automobilis po sunkios avarijos nėra suremontuotas sukčiaujant, nesilaikant gyvybiškai svarbių saugumo elementų atkūrimo.

Aut. teisės: delfi.lt
(18)
(2)
(16)

Komentarai (2)