„Dievas myli pėstininkus, bet labiau dragūnus, o ypatingai mūsų pasididžiavimą, mūsų bataliono smaigalį, – žvalgus, “ – sako Lietuvos didžiojo kunigaikščio Dragūnų pėstininkų bataliono vadas pulkininkas leitenantas Giedrius Anglickis.

„Žvalgas – karys, paskirtas žvalgyti priešo ar vietos: žvalgas turi gerai matyti, gerai girdėti ir būti sumanus,“ – taip šis žodis apibrėžiamas žodyne. Norint nugalėti priešą būtina pažinti jį taip, kaip pats pažįsti save. Šie kariai, išžvalgydami vietovę, padeda pažinti priešą.

Pasak Dragūnų bataliono žvalgų, jų tarnyba – tokia pati kaip ir pėstininko, tik gal labiau specifinė, reikalaujanti daugiau fizinio pasirengimo. Ji taip pat reikalauja nemažai psichologinio krūvio, daugiau ekstremalių pojūčių. Iš esmės, žvalgai nedaug kuo skiriasi nuo Specialiųjų operacijų pajėgų karių.

Žvalgo duona – ne kiekvienam

Žvalgams keliami nemaži reikalavimai, kruopščiai tikrinamas jų fizinis ir psichologinis pasirengimas. Norintys tapti žvalgu turi dalyvauti atrankoje: vienas iš kriterijų – baigti patrulio kursą. Kariai sako, kad jis tikrai nėra lengvas, galima sakyti, prestižinis Lietuvos kariuomenėje. Kurso dalyviai mokomi žvalgybos pagrindų, ruošiami patruliavimui, mokomi planuoti maršrutus, standartinių taktikos veiksmų ir procedūrų. Taip pat šiuose mokymuose daug dėmesio skiriama karių orientavimosi, medicinos, specialiųjų inžinerinių ir fizinio rengimo ir kitų įgūdžiams tobulinti. Šį kursą baigia nebūtinai patys stipriausi, bet labiausiai psichologiškai ir fiziškai pasiruošę bei ištvermingiausi kariai.

„Norint tapti žvalgu, visų pirma reikia didelio noro. Yra didelis skirtumas tarp galvoti ir norėti. Reikia negalvoti, kad nori, bet tikrai norėti tapti žvalgu“, – teigia Dragūnų bataliono žvalgai. Karių nuomone, pagrindinis kriterijus – būti komandos nariu.

„Visi žvalgai yra savaip keisti. Štai pavyzdžiui, reikia 35 kilometrus savo malonumui nueiti. O kodėl gi ne? Ir eini, dar ir draugus nusitempi kartu. Ir visi linksmai tuos kilometrus įveikia. Tie patys žmonės dalijasi maistu, drabužiais, vandeniu. Palaiko, kai sunku. Pasijuokia vieni iš kitų. Mes esame tikri draugai, ginklo broliai,“ – sako žvalgai.

Dragūnų batalione – žvalgų nedidelė grupelė. Mažesnis kolektyvas – geresni santykiai. Vieni kitus pažįsta, bendrauja šeimomis. Artimieji juos supranta ir palaiko, nes žino, kad tokia kario pareiga. „Jei dirbi tai, kas tau patinka, tai nėra darbas,“ – šmaikštauja kariai.

Sunku pratybose – lengva kare

Žvalgai kovinį pasirengimą pasitikrina ne tik pratybose, bet ir Lietuvos kariuomenės organizuojamose varžybose. Šių metų birželį vyko kasmetinės Lietuvos kariuomenės varžybos „Žvalgo takas“, kurių nugalėtojais tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono žvalgų komanda. Pernai likę antri, šiemet Dragūnų bataliono kariai parodė, ką sugeba, ir garbingai išplėšė pergalę, kurios „saldumas“ padėjo pamiršti trylika „linksmų“ valandų žygio su visa ekipuote ant pečių, įveiktus beveik 40 kilometrų.

Varžybose dalyvavo 14 komandų iš įvairių Lietuvos kariuomenės padalinių. Nugalėtojai nenuvertino nei vienų varžovų. Nors varžyboms pasiruošti ir nebuvo laiko, dragūnų žvalgai į jas vyko pasiryžę nugalėti. „Jei nesi nusiteikęs, kad būsi pirmas, tai geriau ten net nevažiuoti: viskas arba nieko,“ – sako dragūnų žvalgai.

Šiuo metu, rugpjūčio 4–9 dienomis, Dragūnų bataliono žvalgai atstovauja Lietuvos kariuomenei tarptautinėse varžybose „Admiral Pitka 2014“ Estijoje. Jose rungiasi 26 komandos iš Estijos, Danijos, JAV, Suomijos, Švedijos. Kariai per keturias dienas turės įveikti apie 120 km ilgio trasą su įvairiomis užduotimis. Išvykdami į šias varžybas dragūnų žvalgai sau palinkėjo paprasčiausios sėkmės, neišsigąsti stiprių varžovų, komandinio darbo ir jėgos, nes žodžio „negaliu“ žvalgo žodyne nėra.

Komentarai (2)