Pamirškite kietus filmus: žvalgybą domina valytojai ir meistrai  (0)

Šnipai retai būna tokie kieti, charizmatiški ir aukštas pareigas užimantys žmonės, kokie yra vaizduojami veiksmo filmuose apie šnipinėjimą. Niekuo neišsiskirianti pilka valytoja arba įrankiais apsikrovęs technikas – toks iš tiesų būna realus šnipas. Nepastebimi jie gali prieiti ir prie tokios informacijos, kurios gal ir neturėtų matyti.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Šią savaitę Lietuvos pareigūnams paskelbė skandalingą žinią – mūsų šalies pilietis šnipinėjo ir perdavė surinktą informaciją Baltarusijos valstybei. Vienas iš Lietuvos pareigūnų demaskuotų šnipų dirbo valstybės bendrovėje „Oro navigacija“.

Šios įmonės administracijai pastarosios dienos įtemptos – jiems sunku suvokti, kokią informaciją galėjo nutekinti jų darbuotojas, mat jis buvo paprastas techninis darbuotojas, todėl kažkokia svarbi informacija jam nebuvo prieinama.

„Tas darbuotojas net neturėjo savo kabineto... Jis dirbo su ryšiais ir kabeliais, paprastas meistras“, – sakė „Oro navigacija“ atstovas spaudai Edmundas Ganusauskas. Parodyti rūsio, kuriame dirbo technikas, įmonės atstovas nepanoro.

Žvalgybos taikinys – paprasti darbuotojai


Tačiau tai, kad niekuo neišsiskiriantis meistras galėjo nutekinti informaciją užsienio žvalgybai, visiškai nenustebino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių.

„Būtent paprasti žmonės ir reikalingi žvalgybininkams. Jie nepastebimi, neužima jokių svarbių pareigų, todėl nekrenta į akis. Tokie žmonės turi laisvas rankas rinkti įvairiausią informaciją. Net vadovai tokių galimybių neturi.

Pavyzdžiui, tie žmonės, kurie dirba su informaciniais tinklais Seime, gali surinkti šimtą kartų daugiau informacijos nei aš“, – nusijuokė NSGK narys Arvydas Anušauskas.

Komiteto pirmininko nuomone, kvalifikuotas darbininkas turėdamas specialią techniką gali laisvai prisijungti prie ryšio priemonių ir pasiklausytų pokalbių.

„Nereikia atmesti, kad inžinierius ar eilinis technikas, negali šnipinėti ir teikti vertingą informaciją. Aš galvoju atvirkščiai – niekas vadovų neverbuoja. Vadovas yra mažiau paveikus, o paprastam darbininkui gal užtenka pasiūlyti pinigų, ir jis sutinka“, – sakė A.Paulauskas.

Vaizdo medžiagą perdavė žvalgybai


Pareigūnų paviešintoje informacijoje teigiama, kad „Oro navigacija“ darbuotojas savo kabinete slapta fotografavo ten buvusius dokumentus bei kitus objektus ir juos perdavė Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybai.

Baltarusijai rinkta ir perduota informacija apie Lietuvos kariuomenę, jos dalinius, strateginę reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui turinčias valstybės įmones, jų veiklą, objektus bei įrenginius jose.

Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, mūsų šalies pilietis, kuris vykdydamas kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją, yra baudžiamas laisvės atėmimu.

„Šiuo atveju tai yra ne valstybės paslaptis, o kita informacija. Duomenys apie mūsų navigacijos sistemas, pakilimo takus... Jis ten dirbdamas galėjo puikiausiai šitą informaciją gauti. Ir tai nebūtinai turi būti vadovas arba artimas vadovui žmogus“, – sakė A.Paulauskas.

Jis minėjo, kad yra buvę ir tokių atvejų, kai valytoja iškračiusi šiukšlių kibirą rasdavo labai svarbios informacijos. Vadovas išmesdamas vieną ar kitą dokumentą nepagalvojo, kad kas nors gali perskaityti tą informaciją ir panaudoti blogais tikslais.

Kaip užsienio žvalgybos agentai renka informaciją?


Kartais užverbuotas žmogus darydamas tam tikrą užduotį gali ir nesuprasti, kokia jo darbo prasmė. Be to, po mažą informacijos gabalėlį gali nešti daugybė žmonių – tie, kurie renka tą informaciją, mato bendrą paveikslą, o tie, kurie turi tik po fragmentą, net nesupranta, ką jie daro ar kokios informacinės vertės paveikslą dėlioja.

A.Paulauskas pabrėžia – jeigu žmogus ir nesupranta kokią informaciją nutekina, arba tai jo požiūriu tik menkaverčiai duomenys, tai toli gražu nereiškia, kad jis nesupranta to, kad šią informaciją atiduoda svetimos valstybės žvalgybininkams.

Politiko teigimu, tas, kuris perduoda informaciją, gali ir nesuvokti jos reikšmingumo, bet kad ta informacija yra reikalinga ir naudinga žvalgybai, todėl būtent dėl to ir neša – turi suvokti.

„Jeigu žmogus yra pilno proto ir išsilavinęs, tai jeigu ateina koks nors žvalgybininkas ir pasako, kad jam reikia gauti tą ir tą, tai pirmas klausimas turėtų būti – o kam tau šito reikia? Akivaizdu, kad jis gal ir nesakys kam, bet sakys „man reikia“. Tai reiškia, kad žmogus nieko kito ir nedaro, tik renka informaciją apie galimus priešus, apie, sakysime, draugus, ne tik priešus.

Vieša, bet labai naudinga


A.Paulauskas nusistebėjo, kad Lietuvos valstybė įslaptina daug informacijos, tačiau gaunasi taip, kad oro erdvė, navigacijos sistemos, nesiskaito kaip slapta informacija.

Tačiau planuojant patekimą į kitą šalį oro keliu ir galvojant, kaip į netikėtą vizitą reaguotų karinės oro pajėgos, naudinga žinoti, kur yra pakilimo takai, kokie yra atstumai tarp jų, kokios sistemos fiksuoja lėktuvų judėjimą ir panašiai.

A.Paulauską suerzino ir įmonės pozicija, kad esą beveik visa informacija yra viešai prieinama, todėl ją galima pasižiūrėti ir šiandien. Žinant precedentą, reikėtų į jį reaguoti – pavyzdžiui sugriežtinti viešai matomos informacijos prieinamumą ar imtis kitokių veiksmų.

„Šitas procesas dar nesibaigė ir iš pirmo žvilgsnio tai atrodo rimtas atvejis. Žmogus suimtas jau nuo sausio mėnesio. Tai ką, nekilo įtarimas, nekilo minčių, kodėl suimtas ir kuo kaltinamas?

Jeigu tu direktorius ir tu nesupranti, už kokį ūkį tu atsakingas ir kokia jo reikšmė nacionalinio saugumo požiūriu... Tai nežinau kas tą direktorių skyrė ir ar jo kvalifikacija atitinka toms pareigoms“, – kalbėjo Seimo narys.
Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Evelina Valiuškevičiūtė
(32)
(2)
(30)

Komentarai (0)