Lietuviški elektromobilių eksploatavimo ypatumai - nei juoktis, nei verkti

Galima pamanyti, kad kažkas iš tavęs bando atimti tavo dyzeliuką ir prievarta pasodinti į tą elektromobilį? Yra žmonių, kuriems tiesiog įdomu ir malonu važiuoti tokiu auto, daug žmonių pavažinėję leaf'ais tampa tiesiog fanais šitų automobilių. Praeis laikas ir kainuos pigiau, bet kodėl tau turėtų dėl to skaudėti galvą, juk yra kas džipus už 300k perka, šitie išvis nuo ekonomijos toli.

O gal iškart statom kosmodromą? Bus kosmodromas— bus ir skrydžiai.

Realiai nuvažiavo 20km, nuskaičiavo 50km? Dar klausimas, kokia temperatūra buvo salone. Stebuklų kol kas su tomis pačiomis ličio baterijomis neišrasi. Tas "kuo puikiausiai", tai iš serijos "šuo ir kariamas pripranta"

Simplicity, man keista, kad investicijos iki milijono kelia tau problemų, o milijardai metami į balą alkoholikams ir tinginiams tavęs nejaudina.

Galima manyti ką nori, bet nė vienas "dyzeliuko" savininkas nėra prieš elektromobilius, tai tiesiog eilinis srauto dalyvis - nei per lėtas kaip koks dviratininkas, nei per greitas kaip koks britvininkas.. Tik prieš lengvatas jų (kelių mokesčiai, parkingai ir pan), o ir visų kitų (pvm'as į kurį vis kėsinamasi) sąskaita. "Įdomu ir malonu"? Puiku. Tik tai nėra verta jokių lengvatų, o tai yra daugybė įdomių ir malonių išbandyti dalykų visose gyvenimo srityse.

juokinga ir graudu skaityti komentarus, kuriuose žmonės kalba apie tai, kad elektromobiliams taikomos kažkokios mistinės lengvatos. Kokios - Vilniuje stovi viena nemokama stotelė? Dauguma elektromobilius turinčių žmonių ir firmų juos krauna iš savo namo ir firmos rozetės. Taip, kaip jūs mokate už benziną ir dyzelį, taip jie moka už elektrą. Kokios jums problemos, kur čia randate skriaudą jūsų ekonominiams interesams? prieštaraujama lengvatoms parkavimui, kelių mokesčiams ir t.t. Bet ar skaičiuojate šalies išlaidas dyzelinio / benzininio automobilio išskiriamai taršai šalinti? Šalies mastu tai dideli pinigai, net labai dideli. Elektromobilių tarša žymiai mažesnė - jie gauna lengvatas. Kur jus vėl apvogė? Prancūzija ilgą laiką skatino taupių dyzelinių automobilių parko plėtrą. Ten 70-80% automobilių parko yra dyzeliniai. Ir šalies mastu jie jau dabar pripažino, kad tai buvo didelė klaida - dyzelinių automobilių tarša kietosiomis dalelėmis yra labai didelė, šalies mastu tai tapo didelė problema. Pirmasis tai pajautė Paryžius suvokęs kiek jie turi išleisti gatvių plovimui (praeikite rytą gatvelėmis netoli Luvro - pamatysite kaip mašinos gatves plauna su spec. šampūnais) ir architektūrinių paminklų restauracijai. Prancūzija pripažino, kad net ir benzininių variklių stūmimas būtų davęs mažesnes sąnaudas nei dyzelių. Labai lengva sakyti - aš sumoku akcizą už benziną / dyzelį, viską išleiskite vien man tinkamo tinklo / kelio infrastruktūrai. Tai neteisinga. Valstybė turi vystyti infrastruktūrą: tiesti kelius, statyti aplinkelius, vesti elektros linijas, statyti nuotekų vamzdynus, nuotekų valymo įrenginius, atsodinti miškus, įrengti parkus, papuošti miestus Kalėdoms. Nesakau, kad Lietuva turi staiga pristatyti krovimo stotelių po visus miestus. Bet negalvokite siaurai - Europoje automobiliai plinta, atvažiuojamasis turizmas populiarėja. Norvegas, vasarą važiuojantis su savo Tesla aplink Baltiją, žymiai mieliau užsuks į Lietuvą ar Vilnių, jei žinos, kad stotelių ne dvi ir ne trys. Čia ta pati amžina diskusija - kas pirmiau višta ar kiaušinis? pakrovimo stotelės ar elektromobiliai? Neturiu elektromobilio, bet jei leistų man - prie kiekvieno Vilniaus parkavimo automato pastatyčiau dar ir po papildomą krovimo stotelę, o šalia esančią parkavimo vietą rezervuočiau elektromobiliui. Už elektrą tegul susimoka, tai tikrai nebus problema. Už vieną "mineralinių vandenų" viaduką (+130 mln. Lt) tokių stotelių būtų galima įrengti kelis šimtus. tegul būna, tegul žmonės naudojasi...

- Tamsta užsimiršti, tamstai nieks net neketina drausti investuoti į pakrovimo stoteles, bet tamsta "naglu" veideliu nori paimti valstybės biudžetą. p.s. "biudžetas renkamas nekomerciniams visuomenės poreikiams tenkinti ir negali būti naudojamas investicijoms". p.s.2 .. jei jau yra biudžeto perteklius, tuomet turi būti mažinami mokesčiai.

Raimis, primink, kiek valstybė pristatė benzino kolonėlių, kad visiem būtu patogiau? Juk buvo laikas, kai tų automobilių nebuvo daug... O kokia nauda iš elektromobilių? Kas nori, gali pirkti, leisti verslui kurti jiems pritaikytą infrastruktūrą. Skirtingai nei Prancūzija, nei mes ką išlošiam skatindami pereiti prie elektromobilių? Nei mes esame elektros eksprotuotojai, nei mes gaminame automobilius.

O kur akcizai, kurie tradicinio kuro kainą mažiausiai padvigubina? Dalis žmonių išvis važinėja dujom, kurios be akcizų išsvis beveik nieko nekainuotų (turbūt koks 1Lt/litrą, Vln-Klp niekaip netaupant ir dar kiauru I'os kartos reduktoriumi būtų <50Lt, tai čia beveik už dyką, joks elektromobilis nepamuštų tokios savikainos). Kai tuo tarpu elektrą gali netgi gauti lengvatiniais tarifais (aš irgi gal mielai vidurnaktį degalinėje užsipilčiau jei tada akcizas būtų mažesnis), netgi nedraudžia jos pasigaminti pačiam (pabandyk alternatyvaus kuro susiracionalizuoti - iškarto http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nu ... -59-469764 :)

visi kurie skaičiuoja ir lygina senų automobilių kainas - lygina sunkiai palyginamus dalykus. Lyginkite Ford Focus ir Ford focus electric, lyginkite Nissan NV200 ir e-NV200. Pastarasis parduodamas ir Lietuvoje, yra aiškios atstovo nurodytos kainos. Elektrinis NV variantas - 108.000 Lt, dyzelinis - 68.000 Lt. Automobilis iš esmės tas pats, komplektacija ta pati. Kainos skirtumas irgi aiškus - 40.000 Lt. Tai komercinis automobilis, skirtas vežioti krovinius mieste. Jam 30.000 km metinė rida yra skaičiavimo minimumas. Skaičiuojant vien kuro kainas - dyzelis kainuos (2.400 l dyzelio - 30.000 / 100 * 8) ~10.000 Lt, elektra - apie 2.000 (verslas jį kraus naktį naktiniu tarifu, dieną mašina dirbs). Skirtumas ~8.000 metams. Plius pridėkite ~3.000 Lt pigesniam techniniam aptarnavimui, mažesniam taršos mokesčiui ir t.t. Skirtumas virš 10.000 per metus. Baterijų garantija ir automobilio garantija - 5 metai. taip, kad jau dabar lyginant analogiškas elektrines ir dyzelines naujas mašinas atsipirkimas yra realus. Tikėtina, kad didėjant konkurencijai atsipirkimas bus dar realesnis.

vytra, labiau nusišnekėti negalėjai. SGD, Elektrėnai, elektros tinklai, keliai ir pan., tai ne investicijos? Valstybė privalo investuoti ten, kur sukuriama visuomenei nauda. Ne visi projektai komerciškai atsiperkantys yra, nes privatus verslas negauna naudos iš spillover, valstybė gauna. Reikia išmokti skaičiuoti ne tik tiesiogines pajamas, bet ir netiesiogines. Pvz JAV, jei ne skalūnai ir netiesioginės jų pasekmės, tai JAV nebūtų tokio ženklaus augimo. Godus? Prie ko čia godumas? Jei kuriam laikui tik užšaldant, o ne prarandant pinigus, galima sukurti naudą visuomenei? Būtent visuomenei. Paskatinant plėtrą. Tai net naudingiau ir mažiau kainuoja nei pvz vėjo jėganių finansavimas, nes vėjo jėgainių atveju pinigus atiduoti ir atgauni tik netiesiogiai, kai po 12 metų pradeda gaminti rinkos kaina energiją (greitu metu nebeliks šio poreikio). Čia šiuo atveju, po dešimtmečio galėsi arba pelningai parduoti įmonę su tinklu, arba toliau tęsti komercinę veiklą. Arns, tai kad visgi buvo valstybinės kolonėlės. kestutiz, apmokestinam pagal taršą, tada jau dabar pultum pirkti elektromobilį, nes VDV efektyvumas palyginus net su anglimis kūrenamom katilinėm yra prastas. O tarša iš elektros generacijos mažėja, ne tik dėl to, kad atsinaujinanti plinta ir artimiausiu metu dės bumas naujas, bet tobulėja katilinės ir filtrai, o VDV nelabai beturi kur tobulėti. Realiai mažinamas svoris ir gerinama aerodinamika, o variklyje mažai kas padaroma. Tarša=žala=kaštai. Tiesa, jie nėra tiesioginiai ir juos moka visuomenė, o ne naudotojas. Va čia ir turi įsikišti valstybė.

O ką tu siūlai daryti su tokiais, kurie neturi darbo arba yra priklausomi nuo kvaišalų? Utilizuoti? (Jei iš tokių atimsi pašalpas ir paliksi likimo valiai, tai Lietuvoj gyvensi kaip kokiam Hondūre ar Svazilende ir bijosi nosį į gatvę iškišt, o eidamas miegot po pagalve pasidėsi peilį, kirvį ar pistoletą.)

- Taip, po 12'os metų ir baigsi atsiskaitymus su banko paskola, kur problema?

Vištos ir kiaušinio klausimas Kam reikia infrastruktūros. Jei nebūtų absoliučiai jokių kelių, ar reiktų mašinų? Ir ar yra poreikis dar vienam kosmodromui? Kokia perspektyva? Vertinam realiai. Ir po galais, kur aš minėjau, kad BŪTINAI jos NEMOKAMOS turi būt?! Esmė, kad būtų GREITO krovimo, o ne paprastas lizdas. Tai gerai, kokia nauda iš pašalpų mokėjimo? Tai liečia labai siaurą ratą žmonių. Jo, kadangi jie nusikaltėliai, tai mokam pinigus, kad būtų mažesni nusikaltėliai. Nuostabi logika. Tikrai taip išbris visuomenė iš alkoholio ir kvaišalų liūno bei susilyginsime su Vokietija. Dar tik po samanės litriuką šiandien išgerkim ir jau link vakaro būsim lygūs su Vokietija. Investicijos padeda prisityvi tokias šalis kaip Vokietiją. Išmokos tai atitolina. Nereikia ir projekto finansuoti valstybei pilnai. Reikia užsiimti tik to organizavimu ir organizavimo etapo finansavimu. Yra du požiūriai į valstybės finansus. Paliekam tik gynybą, kelius, gaisrinę ir policiją išlaikomą iš biudžeto. Visa kita - privatus kapitalas. Nori vaiką į pradinę mokyklą leisti - mokėk. Susilaužei renką - mokėk. Sveikatos draudimas - tik mokama, pensijos - tavo reikalas. Biuletenis - tavo reikalas. Neturi pajamų ar labai mažos? - tavo reikalas. ir t.t. Deja esame kitokioje santvarkoje ir prie jos prisitaikom. Dabar nori vienur taikyti vienas sąlygas, o jau kur tau nepatinka - kitas.

Simplicity - tau reikia apsispręsti dėl argumentų, nes dabar jie skirtinguose post'uose vienas kitam prieštarauja. Vienur tu šauki, kad reikia ekonominės naudos, kitur jau pasuki socialinio teisingumo kryptimi ir rūpiniesi socialinėmis išlaidomis, kurios jokio tiesioginio efekto neneša. jeigu jau valstybė turi gyventi ne vien Keinso ekonomikos modeliais ir turi daryti finansinę intervenciją į socialines sritis, tai tada logiškai ji turi daryti finansines intervencijas ir į kitas, tame tarpe ir susisiekimo, sritis. nėra ekonominės logikos asfaltuoti žvyrkelių (nes 80% nuvažiuojamų kilometrų Lietuvoje yra automagistralėse ir keliuose didžiuosiuose miestuose) - ir joks privatus verslas to nesiims - bet tai teisinga socialiniu požiūriu. Kodėl tu ir kiti aiškinantys apie subsidijas elektromobilininkams pamiršta, kad Vilniuje yra 40% visos Lietuvos automobilių, nuperkama virš 50% viso kuro ir taip sumokama didžioji dalis akcizų ir, atitinkamai, pinigų į Kelių fondą, o tie pinigai skiriami visos Lietuvos kelių eksploatacijai? Ar tai nėra valstybės investicija į kelių plėtrą, nutolusių vietovių pasiekiamumą, bendrą Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę plačiaja prasme? Kuo tai skiriasi nuo elektromobilių pakrovimo stotelių diegimo? tuo labiau, kad tiems projektams visos šalies mastu skiriamos lėšos, už kurias galima išesfaltuoti maksimum puskilometrį kelio į 30 sodybų neturintį kaimelį kažkur už Ramygalos...

- Taip, tai idealizuota, būtų ideali rinkos ekonomikos valstybė.

immortal moka mokesčius (tikriausiai - jo nepažįstu), todėl teikia pasiūlymus kaip tuos mokesčius panaudoti. tai kiekvieno Lietuvos piliečio teisė įtvirtinta Konstitucijoje. valstybės ar savivaldybės biudžetai neatsiranda iš oro - juos (didžiaja dalimi per netiesioginius mokesčius - pvm ir akcizus) suneša visuomenės nariai. Biudžetas leidžiamas valstybės (t.y. jos gyventojų) poreikiams tenkinti, taip, kad immortal siūlymai dalį kelių fondo lėšų skirti tai ar kitai sričiai yra tikrai tinkami. Ir dėl to jo siuntinėti nereikėtų, net jei tu, vytra, esi Grybauskaitė.

- Reikėtų atskirti "siūlymus" nuo pretenzijų pasisąvinti..

įkrauti akumuliatorius. Nereikės nei graudžių straipsnių rašyti, nei aplinkinius stagnacija kaltinti— bus paklausa, tai atsiras ir pasiūla.

Tėra tik vienoje vietoje greito krovimo stotelė dviem mašinom. Kitur paprastos. Nesiūlau šimtais jų statyti ar pan. Bet požiūris čia žiūriu iškreiptas. Geriausiai išleisti pinigai - alkoholikams odekolono nupirkti. Tiesiog nuostabiai kelia visuomenės gyvenimo kokybę. Jei ne valstybinės investicijos, tai dabar ir elektros greičiausiai nebūtų. Jei ne valstybės investicijos, šiuo atveju JAV, nebūtų ir to pačio teflono, kuris "atsirado" "kosmodrome". Taip, mokesčių aš moku ir labai džiaugčiausi, jei galėčiau išvis nedalyvauti Sodros sistemoje. Išeidamas į pensiją turėčiau keletą milijonų iš tų mokesčių, kuriuos sumoku ir visi anūkai laisvai išlaikytume savo senelius, o tėvus ar taip, ar taip pačiam reikės išlaikyti. Tad geriau valstybė investuotų į įvairią infrastuktūrą, skatintų verslą plėstis ir kurti. Pvz Prancūzijoje yra labai geras įstatymas - sumoms iki 300mln eurų investuotom į tyrimus, 30% gali įsiskolinti valstybei mokesčiams, tik nepamenu ar 5, ar 10 metų. Greičiausiai 5. Tai neatima ilgu laikotarpiu iš valstybės pajamų, bet labai stipriai paskatina investicijas. Prancūzija viena pirmaujančių Europoje pagal vaistų inovacijas.