Konstruktorius: „Vilniaus senamiestyje grius dar 5–6 namai“  (0)

Vilniaus gatvėje nuvirtus XIX amžiaus pabaigoje statyto dviejų aukštų pastato sienos daliai, specialistai prabilo, kad tai ne paskutinė griūtis sostinės senamiestyje.

Vilniaus gatvėje prieš savaitę sugriuvusio namo dalį nutarta nugriauti. Ji bus atstatoma pagal paminklosaugos principus.

Išlikusioje namo dalyje leista dirbti ten įsikūrusių biurų darbuotojams, o pirmajame aukšte esančiai kavinei – aptarnauti lankytojus. Taip nutarė namo griūtį tyrusi komisija. Įvykio priežastis komisija aiškinsis ir toliau. Manoma, kad griūčiai galėjo turėti įtakos ir prieš septynerius metus čia iškastas rūsys.

„Kiek dar namų Vilniuje galėtų griūti artimiausiu metu?“ – pasiteiravome pastatų konstruktoriaus Jakovo Mendelevičiaus, kurį gyventojai pirmiausia kviečiasi į pagalbą pastebėję skylančias sienas. Beje, J.Mendelevičius projektavo ir griuvusio Vilniaus gatvės pastato rūsiuose įrengiamą odontologijos kliniką, o šiuo metu dirba įvykį tiriančioje komisijoje.

„Artimiausiu metu Vilniaus centre gali griūti 5–6 namų fragmentai, – prognozavo J.Mendelevičius. –  Suskilinėjusių namų yra daug, o kada jie nebeišlaikys, – jau kitas klausimas. Bet noriu pabrėžti, kad jei Vilniuje namas ir grius, tai grius ne visas pastatas, o jo dalis“.

– Ar suskilusį namą įmanoma išgelbėti?

– Dabar yra daug priemonių griūvančiam namui gelbėti, bet be griūčių neapsieisime. Čia ir žmogiškasis veiksnys, ir nenumatytos aplinkybės. Namas griūva tuomet, kai abi priežastys sutampa tuo pat metu. Vilniaus gatvėje namas griuvo dėl nenumatytų aplinkybių – Naujųjų metų išvakarėse lijo, nesutvarkytas lietaus vandens nukreipimas, gruntas po pamatais nusėdo ir pamatai pakibo. O pastatų gelbėjimo priemonių daug. Paprasčiausia priemonė – iš betono išlieti naujus pamatus. Iškasi duobę ir pripili betono.

– Kiek sugriuvusių namų tyrėte?

– Tris. Savičiaus gatvėje prieš porą metų buvo anekdotinė situacija. Užsakovas norėjo rūsio, bet nenorėjo daug mokėti. Jis pasamdė benamius ir taip tikėjosi sutaupyti. Užsakė sunkvežimį žemėms vežti ir pranešė, kad mokės už tiek, kiek bus išgabenta mašinų su žemėmis. Benamiai norėjo uždirbti ir iškasė tiek žemių, kad prikrovė 8 mašinas. Namo dalis virto. Tuomet buvome pakviesti likviduoti padarinių. Šiaulių gatvėje šalia 2007-ųjų sausį sugriuvusio namo buvo statomas kitas namas. Mano nuomone, lemiamos reikšmės turėjo sprogęs vandentiekis – vanduo paplovė polius, ant kurių stovėjo namo dalis.

– Ką daryti, jeigu senamiesčio gyventojai pastebėjo įtrūkusią namo sieną?

– Neišsigąsti. Yra du reagavimo būdai. Populiariausia kviesti namą eksploatuojančios tarnybos atstovus, o jie turi apie tai informuoti pastatų priežiūros tarnybą. Arba galima pakviesti ekspertą ir sudaryti aktą.

– Kieno rūpestis, kad nesugriūtų namas, – gyventojų ar Vilniaus savivaldybės?

– Nei vienų, nei kitų. Tuo turi rūpintis namo savininkas ar jo įgaliotas atstovas. Bet yra namų, kurie neturi vieno savininko, kaip Vilniaus gatvėje sugriuvęs namas. Tuomet atsakingos pačios ten įsikūrusios bendrovės.

– Ar Vilniuje namai stovi ant patvaraus grunto?

– Mes gyvename ant moreninio grunto, kuris susidarė ledynmečiu. Jis laikomas labai geru. Tik labai nedaug pastatų yra ant grunto, kuris neturi tvirto pagrindo. Tada atsiranda plyšių, o jei jie susijungia į vieną plyšį – namas griūva.

– Kodėl Vilniaus centre tokie negilūs pamatai?

– XIX amžiaus pabaigoje Vilniuje buvo pradėti masiškai statyti ekonominės klasės namai, skirti nuomai. Statyta kuo pigiau ir kuo daugiau. Dauguma tokių namų turi tris kapitalines išilgines sienas. Iki tol namai turėdavo ir skersines sienas. Pamatus statytojai darė negilius ir tik po dalimi pastato. Taip per galinę sieną dažniausiai atsiranda plyšys. Taip pastatytas visas Gedimino prospektas ir Naujamiestis.

– Ar tokiam namui kyla pavojus, jei jo gyventojai sugalvoja išsikasti rūsį?

– Rūsiai tokiuose namuose nenumatyti. Bet įmanoma po tokiu namu įrengti rūsį, jei laikomasi technologijų. Taip buvo įrengti rūsiai Bokšto gatvėje 6, Šv.Jono gatvėje. Stiprinant pamatus reikia stebėti, kas darosi namui, nes labai svarbu tinkamai paskirstyti apkrovą.

– Jei greta seno namo statomas naujas, ar jo gyventojams turėtų būti neramu?

– Pirmiausia noriu pasakyti, kad greta statomo namo esančių pastatų gyventojai yra tretieji asmenys. Su jais reikia derinti statomo namo projektą. Jie gali nesutikti su tuo projektu, reikia samdyti ekspertą. Jei nesutinka su statyba be pagrindo, statytojai kreipiasi į teismą ir jį laimi. Bet dabar dažniausiai niekas nieko nekasa, o įrengia polius, ant kurių stato namą. J.Basanavičiaus gatvės 15 namo gyventojai nusprendė, kad plyšių jų name atsirado dėl šalia statomo namo. Mano nuomone, tie plyšiai visada buvo. Bet gyventojai pareikalavo sutvarkyti plyšius. Iškvietė draudikus, tie paskyrė 10 tūkst. litų.

– Vilnius stovi slėnyje, kuriame teka 8 požeminės upės ir trykšta 62 šaltiniai. Ar jie ardo namų pamatus?

– Mes keistai įsivaizduojame požeminę upę. Galite nueiti pasižiūrėti į Kačergos upelį L.Stuokos-Gucevičiaus gatvėje, kurioje dabar statomas namas. Tai – bala. Jos tekėjimo greitis – 10 kubinių centimetrų per parą. Visi tie upeliai nieko neplauna. Tai – stovintis gruntinis vanduo, kuris nieko bloga nedaro. Vilnius buvo išsidėstęs duobėje. Visi upeliai bėgo į šį slėnį. Vilniečiai juos užpylė ir upeliai tapo gruntiniu vandeniu. Kai miestas auga, upeliai reikalingi kanalizacijai. Todėl XV a. Vilniuje buvo baisi smarvė. XVII a. upelius pradėta užpylinėti, nes miestui reikėjo žemės.

Dėl kai kurių sklypų susidarė labai įdomi situacija. Pavyzdžiui, Liejyklos gatvėje jau XIX amžiuje gubernatorius skelbė konkursą: kas savo lėšomis kanalizuos Kačergą, už tai galės kone veltui ten statyti pastatus. Du pirkliai tą žemę nupirko. Vienas Kačergą kanalizavo, kitas – ne. Viena dalis pastatų atsidūrė ant sauso grunto, kita – ant šlapio. Daug metų mūsų laikais tarp tų dviejų gatvių griuvo pastatai. Juose niekas nebegyveno. Baisi situacija – žiojėjo sienų plyšiai. Galų gale viešbutis buvo pastatytas ant polių.

– O Arkikatedra? Juk akivaizdu, kad fasadas skyla.

– Po Arkikatedra prieš karą Lenkijos specialistai rengė drenažą, nusėdo gruntinis vanduo ir mediniai poliai pradėjo pūti. Dalis Katedros buvo atremta į gelžbetoninius polius ir pastatas netolygiai smenga į gruntą. Be to, L.Stuoka-Gucevičius katedrą suprojektavo per ilgą – kai yra toks ilgis, turėjo būti numatyta deformacinė siūlė. Bet noriu patikinti – Arkikatedra tikrai nesugrius. Ji stovi labai tvirtai.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Dalia Gudavičiūtė

(18)
(7)
(11)

Komentarai (0)