Pamokanti kauniečių istorija apie baldus: neskaitai naudojimo taisyklių - pats kaltas  (5)

„Kokios kokybės baldas, jei ant jo negalima sėdėti mūvint džinsus, o dėmių neįmanoma išvalyti?“ – piktinosi kauniečių šeima, „Mato baldų“ parduotuvėje įsigijusi trivietę sofą ir du fotelius. Pardavėjai atkirto, kad dėl dėmių kalti patys pirkėjai.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

2014 metų pabaigoje už baldų „Megan“ komplektą, kurį pirko bazėje „Urmas“ esančioje parduotuvėje, 3090 litų (895 eurus) sumokėjęs garliaviškis Andrius Gečys iki šiol susirašinėja su vartotojų teises privalančiomis ginti įstaigomis ir parduotuvių tinklą „Mato baldai“ valdančios bendrovės „Laustiga“ atstovais.

Pirkinį įsigijusi šeima iš pradžių pareikalavo nemokamai pervilkti komplektą tamsia oda, o paskui – grąžinti pinigus.

„Laustigos“ vadovai atkirto, kad klientai patys pažeidė baldų naudojimo taisykles.

Liko nemaloniai nustebę

A.Gečys pradėjo naudoti „Megan“ komplektą pernai prieš pat Kalėdas. Šie Lenkijoje pagaminti baldai yra aptraukti natūralios odos pakaitalu – vadinamąja ekooda, pagaminta iš poliuretano ir medvilnės.

Sausio pradžioje į svečius atėjo draugai ir giminaičiai, apsirengę tamsiais megztiniais, apsimovę džinsais, dermantininėmis kelnėmis. Po jų vizito ant sniego baltumo sofos atsirado mėlynos dėmės, kurių niekaip nepavyko pašalinti.

A.Gečys pasiteiravo parduotuvės darbuotojų, kokias valymo priemones būtų galima naudoti, bet atsakymo tvirtina nesulaukęs.

Kai šeima paprašė pervilkti baldus, „Mato baldų“ atstovai pareikalavo sumokėti už naują odą ir baldų pristatymą.

Sausio 27 dieną garliaviškis parašė pretenziją pardavėjams dėl sofos kokybės. Įmonės specialistai jos apžiūrėti atvyko tik praėjus trims savaitėms.

Klientų pretenziją atmetė

„Baldą apžiūrėjau. Ant sėdimosios vietos matyti tamsios dėmės“, – patvirtino A.Gečio namuose vasario 13 dieną apsilankęs „Laustigos“ vadybininkas Marius Lekavičius.

Tačiau nepraėjus nė savaitei šios bendrovės direktorius Giedrius Kazlauskas pareiškė, kad odiniams baldams reikia specialios priežiūros, o jų gamintojai negali suteikti garantijos dėl dažų, atsiradusių nuo drabužių.

A.Gečys kreipėsi į Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Kauno skyriaus vedėją Antaną Dziką, bet atsakymas nebuvo paguodžiantis. Anot A.Dziko, pirkėjas prieš įsigydamas baldus buvo susipažinęs su jų naudojimo ir priežiūros taisyklėmis, kuriose rekomenduojama vengti kontakto su džinsais, ryškiais megztiniais. Dažų dėmes gali palikti net prispaustas prie odos laikraštis ar žurnalas.

Balandžio pradžioje klientas parašė naują pretenziją baldais prekiaujantiems verslininkams. Jis nori grąžinti baldus ir atgauti pinigus.

Vartotojų teisių nepaisoma?

Pastaruoju metu dalis sofos paviršiaus tapo grublėta, atsirado nelygumai.

„Baldai juk yra skirti kasdieniam naudojimui. Tačiau pagal taisykles, sugalvotas pačių pardavėjų, jais galima tik grožėtis – šiukštu ant jų sėstis, gultis ir skaityti“, – ironijos neslėpė Vokietijoje šiuo metu gyvenanti A.Gečio motina Jolita Schilling.

Moteris stebėjosi – nejau reikėjo išvaryti svečius, mūvinčius džinsus? Pirkėjas būtų kaltas net ir palikęs ant ekoodos laikraštį?

Pasak J.Schilling, vartotojų teises apginti turinčios institucijos seniai privalėjo išsiaiškinti, ar tokios prekybininkų sutartys nepažeidžia jų teisių.

„Valdininkai, užuot stengęsi padėti klientams, remiasi pačių prekybininkų nustatytomis abejotino sąžiningumo taisyklėmis“, – piktinosi emigrantė.

Už rankinę pinigus atgavo

J.Schilling sakė neturėjusi bėdų, kai Vokietijoje nusipirko odinę rankinę. Po šešių mėnesių nusilupus odai, už ją sumokėti pinigai buvo nedelsiant grąžinti.

Anot emigrantės, vartotojus ginančios šios šalies įstaigos pačios gali priimti sprendimus, skirti baudas prekybininkams, o Lietuvoje jų patikrinimo išvados yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl Vokietijos tarnybų darbas esą yra gerokai efektyvesnis, neapkraunami teismai.

„Tokių įstaigėlių, dubliuojančių viena kitą, Lietuvoje yra daugybė. Iš pradžių mano sūnaus skundą tyrė Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, dabar tyrimą atlieka Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Kam reikia išlaikyti abi panašia veikla užsiimančias institucijas – geriau palikti vieną, bet su didesniais įgaliojimais“, – siūlė išeitį J.Schilling.

Specialistas: du iš trijų vartotojų skundų būna pagrįsti

Antanas Dzikas
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Kauno skyriaus vedėjas

„Aiškinomės, ar A.Gečio įsigyti baldai yra kokybiški.

Patikrinimo metu pardavėjas mums pateikė kokybės atitikties dokumentus.

Natūralu, kad dažantis audinys ant baltos baldo odos gali palikti dėmių.

Klientas, pasirašydamas sutartį, matė įspėjimą, kad mūvint džinsus sėstis ant odinių baldų nerekomenduojama, todėl jis turėtų prisiimti atsakomybę už neigiamas pasekmes.

Ne mūsų įstaigos kompetencija svarstyti, ar sutarties ir taisyklių sąlygos nepažeidžia vartotojų teisių.

Inspekcijos Kauno skyrius šiais metais dėl įvairių gaminių sulaukė apie 200 vartotojų skundų, visoje Lietuvoje jų užregistruota 764.

Du trečdaliai skundų buvo pripažinti pagrįstais.“

Pardavėjai kliento norų netenkins

Giedrius Kazlauskas
Bendrovės „Laustiga“ direktorius

„Jei baldą nudažė rūbai, kodėl pirkėjai nesikreipė į džinsų pardavėjus? Kodėl už nekokybiškus drabužius turime atsakyti mes, baldų pardavėjai? Ne baldas nudažė rūbus, o atvirkščiai.

Šie drabužiai nudažytų ir tamsesnės odos sofą, tik dėmės būtų mažiau matomos.

Klientai prieš pirkdami susipažino su taisyklėmis, kuriose įspėjama, kad reikia vengti džinsų, ryškių megztinių kontakto su odiniais baldais, šios taisyklės yra pridėtos prie pirkimo sutarties.

Pasakėme A.Gečiui, kad jei Ne maisto produktų inspekcija pripažins mus atsakingus už tai, sutiksime su jo reikalavimais. Bet teisūs buvome pripažinti mes.

Pirkėjų teises gina daugelis institucijų, o mano, kaip verslininko, teises nelabai kas saugo.

Iškilus ginčams visada stengiamės ieškoti kompromiso.

Šiuo atveju baldus būtų galima pervilkti, pritaikant nuolaidą, bet tai padaryti veltui, kaip prašo klientai, įmonei būtų per didelė finansinė našta.

Pirkėjai reiškia įvairių pretenzijų – pavyzdžiui, remontuodami būstą susiaurina durų plotą iki 60 centimetrų (paprastai jis būna apie 80 centimetrų), o paskui kaltina, kad nebuvo iš anksto įspėti, jog per tokį tarpą nepralįs baldas.

Sutinku, kad klientų teisės turi būti gerbiamos, tačiau viskam yra ribos.“

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Vygandas Trainys
(39)
(2)
(37)

Komentarai (5)