Suomija nenori žaisti slėpynių: neteisėtai įsibrovęs povandeninis laivas sulaukė sprogmenų porcijos  (29)

Suomijos karo laivas netoli Helsinkio panaudojo sprogmenis, kaip perspėjimą įtariamam Rusijos povandeniniam laivui. Šis incidentas – dar vienas įtampą kaitinantis įvykis Baltijos jūros regione, kur jaučiamas Rusijos karinis suaktyvėjimas, skelbia „Reuters“.

Suomijos laivyno atstovas patvirtino, kad incidentas užfiksuotas Suomijos teritoriniuose vandenyse, netoli sostinės Helsinkio. Suomijos karo laivas užfiksavo anomaliją po vandeniu, kuri priminė povandeninio laivo skleidžiamus garsus.

Tuo metu jokių kitų šalių povandeninių laivų teritorijoje nebuvo, o Suomija tokio tipo laivų iš viso neturi. Tačiau Suomijos laivynas specializuojasi povandeninių laivų medžioklėje, minavimo ir išminavimo srityse.

Pranešama, kad Suomijos laivas išmetė sprogmenis, kurie skirti detonuoti tam tikrame gylyje. Skirtingo galingumo sprogmenimis galima arba perspėti arba sunaikinti povandeninį laivą. šį kartą suomiai tik perspėjo, mat sprogmenys buvo granatų dydžio.

„Mes įtariame, kad ten buvo povandeninis laivas ir tai yra rimtas teritorinio vientisumo pažeidimas. Manome, kad po įspėjamųjų sprogimų, kurie negalėjo padaryti jokios žalos, objektas paliko mūsų teritorinius vandenis“, - teigė gynybos ministras Carlas Haglundas, atsisakęs tiesiai pripažinti, kad atakuotas buvo būtent Rusijos povandeninis laivas.

Medžioklė – kaip Šaltojo karo laikais

Pernai kaimyninė Švedija leidosi į tariamo Rusijos povandeninio laivo medžioklę. Švedai skelbė užfiksavę Rusijos povandeninio laivo ir Rusijos Baltijos jūros laivyno koduotus pranešimus ir sonaru keliose vietose aptikę galimą pažeidėją. Tačiau trūkstant specializuotų laivų Švedijos laivynas nesugebėjo sugauti paslaptingo objekto.

Švedams tas incidentas priminė Šaltojo karo laikus, kai sovietų povandeniniai laivai neretai svečiuodavosi netoli Švedijos krantų. Sykį vienas neatsargus Sovietų povandeninio laivo kapitonas užplukdė savo laivą ant uolų Švedijos pakrantėje. Šį incidentą iš pradžių karštai neigusi Maskva vėliau atsiprašė Stokholmo.

Suomiai Šaltojo karo laikais dažniau elgdavosi kaip ir šį antradienį – užfiksavę galimą įsibrovėlį jį atakuodavo imitaciniais giluminiais sprogmenimis. Juose esančios sprogstamosios medžiagos neužtenka norint pažeisti povandeninio laivo korpusą, tačiau gali įbauginti kapitoną, priversti jį supanikuoti bei pasitraukti. Imitaciniai giluminiai sprogmenys dažniausiai skirti siekiant parodyti, kad antvandeniniai laivai aptiko povandeninį laivą ir nori, kad šis arba pasitrauktų arba išplauktų į paviršių ir leistųsi identifikuojamas.

Be to, sprogimo garsas, atsimušęs į povandeninio laivo korpusą leidžia suomių sonarams (povandeniniams radarams) tiksliau apskaičiuoti povandeninio laivo buvimo vietą, o iš judančio povandeninio laivo sraigtų sukimosi greičio galima atpažinti ir laivo klasę bei kam ji priklauso.

Pavyzdžiui Rusijos Baltijos jūros laivynui priklausantys „Kilo“ klasės (pagal NATO klasifikaciją) povandeniniai laivai turi gana triukšmingus ir lengvai atpažįstamus 6 menčių propelerius. Tokius veikiančius laivus Baltijos jūroje turi tiktai Rusijos laivynas.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(90)
(7)
(83)

Komentarai (29)

Visi šio ciklo įrašai