Neįtikėtina: robotas pirmą kartą įrodė esąs sąmoningas

Prasideda.

kažkaip tikėjausi, kad pirmi sąmoningumo ženklai pasirodys tik po kokių 10 metų, tačiau panašu, kad po 10 metų bus daug įdomiau gyventi nei tikėjausi

Na, tikiuosi jis nebuvo suprogramuotas būtent šiai užduočiai, nes tada tas sąmoningumas prarastų prasmę.

Ar savivoka ir sąmoningumas – tas pats? Ar eilinį sykį grubus vertimas? Tipo, reikėtų suprasti, kad šuo, atpažįstantis save veidrodyje, yra sąmoningas, o dviejų metų kūdikis, save vadinantis vardu, nes dar nesuvokia įvardžių „aš“, „tu“ – nesąmoningas?

Kūdikis gali būti ir nesąmoningas? Galbūt jis net neegzistuoja kaip asmenybė. Tai dar tik besiformuojanti asmenybė. Bet vėlgi kas yra sąmoningumas yra susitarimo reikalas kiap ir daugelis kitų apibrėžimų.

Pagal straipsnio formuluotę, išeitų, jog sąmoningumo būtina (pakankama?) sąlyga – savivoka. O savivokos būtini požymiai yra: 1. Individo/individualumo suvokimas. Eksperimentiškai įgyta patirtis, kad identiškomis sąlygomis skirtingi individai elgiasi skirtingai, ir kad kiekvienas individas turi unikalių bruožų. Robotukų atveju, jie turi būti išmokę, kad kiekvienas žodį „nežinau“ pasako skirtingai. 2. Suvokimas, kad pats esi toks eilinis individas. Kūdikiai šito neturi. Šuniukai kur kas greičiau išmoksta savo atspindį veidrodyje susieti su savimi. Matydami kito daikto atspindį greičiau perpranta, kad to objekto reikia ieškoti yra tas, kurio būsenos nežinau“.

Kai tikrai atsiras samoningas robotas, tai vargu ar technologijos.lt bus pirmoji vieta, kur apie tai suzinosime

Kaip jau rwc atsakė, iki kažkokio dar labai toli. Dauguma gyvūnu turi didesnes galimybes ir gyvendami šalia žmonių įgyja daug papildomų refleksų (geriausi pavyzdžiai beždžionės, ypač Indijoje). Tai tūkstančius kartų tobuliau nei dabartinis lygis, bet ir jos prieina ribą. Taigi tikrai dar ne vieno dešimtmečio reikės laukti, kad bent jau kokią mechaninę beždžionę, pilnai funkcionuojančia be nuolatinių komandų išvysime. Va nuo tokio lygio ir prasidėtu įdomumas, kiek kompiuterinis protas gebėtu mokytis daugiafunkciškumo, nes visi iki šiol bandymai daugiausiai buvo suorientuoti į vieną kryptį: surasti save veidrodyje, atpažinti daiktą ir t.t. Gyvūnas, jau nekalbant apie žmogų, gali net tas pačias funkcijas atlikti skirtingais metodais, kaip kad aklasis atpažinti obuolį, negirdintis iš lūpų suprasti kas kalbama, nieko nesant pajusti šilta/šalta ir pan.

Juk jau sukurti neuroniniai tiklai, sukurtos programos, kurios gali tobulinti keisti savo pačios imti kodo fragmentus iš kitų programų, keisti kodą, nustatymus ir tt. buvo ir čia rašoma apie tai. Reikia gal tik kvantinių kompų ir padaryti teisingą pradžia, na pvz prikurti primityvių tokio tipo programų ir paleisti jas konkuruoti dėl kompo resursų, tipo evoliucija, o tada stebim. Bet mano supratimu geriau viso to nereikia.

Kodel nereikia? Terminatoriu Genesis matei ir issigandai?

hmm... siaip mano manymu protingai butybei reikalingas begalinis ciklas. zmogus turi samone ir pasamone. zino teigiamas ir neigiamas emocijas. kuria iseitines funkcijas kad susvelnintu neigiamas ar sustiprintu teigiamas. ka tik gimes kudikis pamates ugni net nereaguos, jis nusilpes ir nori buti tik stipresnis, siltai guleti. po kazkiek laiko jam ugnis tik atkreipia demesi. jam gali patikti arba nepatikti. palietus ugni jis verks ir refleksyviai visos galunes judes. aplamai kai jie verkia, tai uzsimerkia ir visos galunes juda. taip atranda isvengimo funkcijas, veliau atradimo funkcijas. jos irasomos i pasamone. kai funkciju pakankamai prisikaupia ir kazkada netycia pasileidzia visai ne tada kai reikia, taip atrandamas atradimas. tai jis gali rinktis jas pagal savo norus.. taip atsiranda mastymas, jis samoningai paleidineja funkcijas ir ziuri kas bus. kur klistu?