Žlunga Japonijos planas atsisakyti branduolinės energetikos - alternatyvi energija kainuoja per daug  (43)

Praėjus kiek daugiau nei ketveriems metams po Fukušimos branduolinės jėgainės tragedijos, Japonija ir vėl nutarė sugrįžti prie atominės energetikos. Toks sprendimas skaldo šalį – politikų sprendimo nepalaiko didžioji dalis Japonijos rinkėjų, tačiau į jį palankiai žvelgia šalies verslas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Po ilgus mėnesius trukusių debatų antradienį Japonija vėl pradės gaminti branduolinę energiją netoli Sacumasendajaus miesto, šalies pietinėje dalyje. Tiesa, kol kas paleidžiamas tik vienas iš dviejų Sendajaus branduolinės jėgainės reaktorių, beje, skaičiuojantis jau trisdešimtuosius savo veikimo metus. Reaktorius turėtų pradėti veikti antradienį, penktadienį jis ims generuoti energiją, o visą pajėgumą turėtų pasiekti kitą mėnesį. Nepaisant to, toks žingsnis simbolizuoja jau kurį laiką Japonijos geopolitinę raidą siekiančio transformuoti premjero Šinzo Abės pergalę. Jo manymu, branduolinė energetika gali tapti šansu šalies ekonomikai – be jos Japonijos ūkis bus priklausomas nuo nuolatinio anglies ir dujų importo. Skaičiuojama, kad, atsisakius branduolinės energetikos, bendrieji Japonijos pramonės nuostoliai jau siekia 42 mlrd. eurų. Sendajaus reaktorius yra tik pirmasis iš 25 reaktorių, kuriuos svarstoma paleisti iš naujo. Antrąjį Sendajaus reaktorių planuojama paleisti šių metų spalį. Praėjusį rudenį būtent šie du reaktoriai tapo pirmaisiais, kurie perėjo naująsias sugriežtintas taisykles, turinčias padėti užtikrinti branduolinę saugą. Sprendimui paleisti reaktorius pritarė 19 iš 26 Sacumasendajaus tarybos narių bei vietos prefektūros gubernatorius.

Nerimas dėl saugumo

Tačiau eiliniai japonai tokiam žingsniui neatrodo pasirengę netgi grasinant didesnėmis elektros kainomis. „Kyodo News“ atlikta nacionalinė Japonijos gyventojų apklausa rodo, kad bent jau praėjusį spalį 60 proc. japonų nepritarė sprendimui grįžti prie branduolinės energetikos. Priešingai galvojo 31 proc.

2011 m. kovą kilęs žemės drebėjimas ir po jo siautęs cunamis sutrikdė Fukušimos branduolinės elektrinės reaktorių aušinimo sistemų darbą, jėgainė buvo smarkiai apgadinta, o į aplinką išsiliejo nemažas kiekis radioaktyvių medžiagų. Dėl šios katastrofos 160 tūkst. žmonių privalėjo evakuotis. Po to apsispręsta sustabdyti ir visus kitus 48 veikiančius reaktorius.

Kol kas labiausiai nerimauja Sacumasendajaus gyventojai. Mieste gyvena apie 100 tūkst. žmonių, kuriems nelaimės atveju greičiausiai tektų palikti savo gyvenamąsias vietas. Vietos apklausų duomenimis, tik 2 iš 85 medicininių ir 15 iš 159 slaugymo įstaigų, esančių 30 km spinduliu nuo Sendajaus jėgainės, turi tinkamus evakuacijos planus. Tokiu spinduliu nuo Sendajaus jėgainės gyvena 220 tūkst. japonų, o 50 km spinduliu – 900 tūkst. Tad reaktoriaus paleidimo priešininkai pabrėžia – jei Sendajaus reaktorių ištiktų Fukušimos likimas, tokio kiekio žmonių evakuacija būtų sunkiai suvaldoma.

Masyvūs žemės drebėjimai nėra vienintelė grėsmė, kurios turėtų bijoti gyvenantys netoli Sendajaus jėgainės. Pastarąją supa penkios kalderos ir Sakurajimos ugnikalnis, nutolęs nuo elektrinės tik per 50 km. Jis laikomas vienu iš aktyviausių Japonijos vulkanų, todėl išsiveržimo atveju jėgainė nebūtų apsaugota nuo pelenų lietaus ar net išsiliejusios lavos.

Dar vienas abejonių šaltinis – susenusio reaktoriaus patikimumas. Aplinkosaugos aktyvistai pateikia palyginimą – vargu ar žmonės pasitikėtų automobiliu, kuris naudojamas jau 30 m. Deja, būtent tiek laiko eksploatuotas ir Sendajaus reaktorius.

Ateityje planuoja daugiau

Branduolinės energetikos šalininkai akcentuoja ekonominę tokio tipo elektros gamybos naudą. Pavyzdžiui, kai Sendajaus elektrinės blokai dar dirbo, jie per metus vietos ekonomikai suteikdavo 3 mlrd. jenų (22 mln. Eur) vertės paspirtį. Nemažą dalį šios vertės sukurdavo du kartus per metus atvykstantys 3000 darbuotojų, kurių pagrindinis darbas būdavo atlikti saugumo testus. Dabar, jiems neatvykstant, miestas gauna iš vyriausybės 1 mlrd. jenų (7,3 mln. Eur) vertės subsidiją, tačiau tuščių viešbučių bei restoranų, taip pat užsakymų statybų industrijai nėra kam užildyti.

Iki Fukušimos tragedijos atominė energetika patenkindavo 30 proc. Japonijos energijos poreikio. Kartu planuota šį kiekį padidinti iki 50 proc., tačiau po Fukušimos įvykių Š. Abės administracijos ambicingiausias tikslas – pasiekti 22 proc. iki 2030 m.

Ką darys Vokietija?

2011-ųjų Fukušimos tragedija buvo lemtinga Vokietijai. Po jos kilę protestai ir žaliųjų partijos spaudimas privertė Vokietijos vyriausybę paskelbti apie ketinimus iki 2022 m. nutraukti visų atominių jėgainių eksploatavimą. Tuo metu branduolinė energetika sudarė 25 proc. šaliai reikalingos energijos.

Branduolinę energetiką vokiečiai siekia pakeisti atsinaujinančiais šaltiniais – iki 2050-ųjų jie turėtų sudaryti 80 proc. Vokietijai reikalingos energijos. Jei vokiečiams iš tiesų pavyks tai padaryti, jie taps pirmąja didele ir industrializuota ekonomika, kuri sugebėjo visiškai pereiti prie žaliosios energetikos. Kita vertus, jei Japonijai, šaliai, kuri pati išgyveno branduolinės jėgainės katastrofą, pavyks sėkmingai grįžti prie branduolinės energetikos, tai taps atominės energetikos šalininkų argumentu toliau plėtoti šį elektrinių tipą.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: alfa.lt
(18)
(0)
(18)

Komentarai (43)